Vėjo jėgainių statytojai priešinasi naujai ES paramos skyrimo tvarkai

Vėjo jėgainių statytojai kyla prieš valdančiųjų idėją dėl valstybės paramos jų projektams varžytis atvirkštiniuose aukcionuose. Juos laimėtų tie, kurie paprašytų mažiausiai paramos.

Energetikai tvirtina, kad tokia tvarka sužlugdytų vėjo jėgainių plėtrą Lietuvoje, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Vartai".

Parlamentarai netrukus turėtų nagrinėti patobulintą Atsinaujinančiosios energetikos įstatymo projektą, numatysiantį likusių 220 megavatų kvotų paskirstymo tvarką. Numatyta, kad elektra iš naujųjų vėjo jėgainių bus superkama ne pagal fiksuotą, bet pagal nuolat kintamą tarifą. Tai bus vidutinė elektros kaina biržoje, padidinta specialiu antkainiu.

Valstybės remiamas kvotas aukcione gaus tie verslininkai, kurie pageidaus mažiausio antkainio. Panašia tvarka būtų skirstomos ir kvotos saulės bei vandens jėgainėms statyti.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys tvirtino, jog dėl tokios supirkimo tvarkos išvis sustos vėjo energetikos plėtra Lietuvoje.

Esą tokiu atveju nepavyktų įtikinti bankų remti vėjo jėgainių statybą, nes jų atsipirkimo perspektyvos būtų neaiškios.

"Vėjo energetikos projektai yra brangūs, paprastai iš bankų skolinamasi apie 70 proc. jų vertės. Vienas vėjo jėgainių megavatas kainuoja apie 7 mln. litų, tad 40 megavatų parkas - apie 280 mln. litų. Jei valstybė nustato fiksuotą tarifą, galima parengti gerą verslo planą ir įtikinti banką paskolinti. Bet mums siūloma paramos schema, kuri yra visiškai nesuvokiama", - piktinosi S.Pikšrys.

Pasak Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės Dianos Korsakaitės, jei valstybės remiamų vėjo jėgainių galia pasiektų 500 megavatų, kiekvienas papildomas centas superkant jų gaminamą elektrą kainuotų apie 7 mln. litų per metus. Tai būtų įskaičiuota į elektros kainą visiems Lietuvos vartotojams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių