Vasaros audrų maratonas įsibėgėja

Didžiausios šalies draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ žalų ekspertai po itin permainingų šio savaitgalio orų skaičiuoja liūčių, audrų ir kitų gamtos reiškinių gyventojams padarytus nuostolius. Nuo penktadienio iki sekmadienio užfiksuotas 61 atvejis, kai gyventojų turtas nukentėjo nuo itin stiprios liūties ir žaibo sukeltų elektros svyravimų, rašoma pranešime spaudai.

„Šį savaitgalį daugiausia bėdos gyventojams pridarė prie vėjo ir liūčių prisidėjęs stiprus žaibavimas, sukėlęs didelius elektros svyravimus. Tad beveik pusė visų „Lietuvos draudimo“ registruotų įvykių yra susiję būtent su šiuo gamtos reiškiniu. Nuo žaibo iškrovos nepataisomai gedo įvairūs elektros prietaisai ir automobilių elektrinės dalys. Kita dalis mūsų fiksuotų žalų yra liūties sukelti nuotoliai. Kai kuriuose rajonuose namai nukentėjo nuo stipraus vėjo ir krušos. Nemažai automobilių patyrė hidrosmūgius, kai automobilių varikliai buvo užpilti dėl staiga pakilusio vandens, vienas iš jų – apynaujis „Volvo“. Gavome pranešimų ir apie stiprios srovės nuplėštus automobilių valstybinius numerius“, - pasakoja AB „Lietuvos draudimas“ Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Audra su žaibais daugiausiai žalos pridarė Panevėžio rajone ir Vilniaus mieste. Savaitgalį nuo gamtos stichijos taip pat kentėjo šiaurės Lietuvos gyventojai ypač Biržų, Akmenės ir Pasvalio savivaldybėse. Vidutinė žala automobiliams dėl gamtos reiškinių siekia 3600 litų, būstui – 1345 litų.

Pernai, lyginant su 2009 m., gamtos stichijų sukelti nuostoliai Lietuvos gyventojams pinigine išraiška išaugo virš 5 kartų: užfiksuoti 5097 draudiminiai įvykiai, kurių bendras nuostolis pasiekė 7 mln. litų. Ekspertai prognozuoja, kad permainingų orų, perkūnijų ir kitų gamtos reiškinių, atsirandančių dėl skirtingų oro masių susidūrimų, nuostoliai šiemet taip pat nebus mažesni.

„Lietuvoje per metus vidutiniškai būna 19-30 griaustiniuotų, žaibuotų dienų, žaibų sezonas – nuo gegužės iki rugsėjo. Tačiau jau pernai įsitikinome, kad perkūnija, ypač esant tokiam permainingam orui, trankosi daug dažniau – štai itin audringą praėjusių metų vasarą vien liepos – rugpjūčio mėnesiais užfiksuotos 47 dienos su perkūnija”, - sako Vilniaus Universiteto Hidrologijos ir  Klimatologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Bukantis.

Anot specialisto, perkūnijos metu elektros perdavimo linijose susidaro viršįtampis, sukeliantis avarijas ir elektros tiekimo sutrikimus, trikdomas radijo ryšys. Vidutinio dydžio perkūnijos debesyje cirkuliuoja apie 100 000 tonų vandens, todėl toks debesis atmosferoje tampa galingu elektros generatoriumi. Kai įtampa tarp debesų arba tarp žemės paviršiaus ir debesies pasiekia 100 milijonų ir daugiau voltų, prasideda elektros iškrovos – žaibavimas.

Draudikai pataria visiems nukentėjusiems nuo liūčių ar audrų stengtis kaip įmanoma greičiau pašalinti atsiradusią drėgmę, kad ji nesigertų į pastatų konstrukcijas. Jokiu būdu negalima bandyti įjungti užpiltos buitinės ar elektroninės technikos, drėgnose patalpose gyventojai įspėjami nejungti elektros, nes dėl galimų trumpų sujungimų gali kilti gaisrai.


Šiame straipsnyje: audrosnuostoliai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių