Vartojimo kreditus lietuviai ima ir mokslams, ir verslui pradėti, ir net baudoms grąžinti

Lietuvos gyventojams vartojimo kreditų šiuo metu dažniausiai prireikia stambiems pirkiniams įsigyti, būsto remontui, būtiniausioms gyvenimo išlaidoms padengti bei atostogoms.

Tai rodo Prancūzijos banko „Societe Generale“ grupei priklausančios ir vartojimo lizingo paslaugas bei kreditus teikiančios finansų įstaigos „General Financing“ atlikta klientų apklausa.

Apklausa parodė, kad 30 proc. visų apklaustųjų vartojimo kreditus iki 20 tūkst. litų ėmė tam, kad galėtų įsigyti stambų pirkinį (buitinę techniką, baldus, automobilį), 25 proc. - būstui remontuoti. 20 proc. skolinosi būtiniausioms gyvenimo išlaidoms (mokesčiams sumokėti, skoloms grąžinti ar maistui nusipirkti), 8 proc. – atostogoms bei 17 proc. kitiems dalykams, pavyzdžiui, vestuvėms, laidotuvėms, gydymui (odontologo paslaugoms, vaistams), mokslams, verslui pradėti, baudoms sumokėti, teisėms gauti, automobilio remontui.

Žmonės mažiau skolinasi pragyvenimui

„General Financing“ atlikta klientų apklausa parodė, kad vartojimo kreditus būtiniausioms gyvenimo išlaidoms (mokesčiams sumokėti, skoloms grąžinti ar maistui nusipirkti) ėmė 20 proc. apklaustųjų, t.y. 6 proc. mažiau nei 2009 metų birželio mėnesį.

Iš visų kreditus imančių būtiniausioms gyvenimo išlaidoms, 36 proc. skolinosi maisto ir buitinėms prekėms pirkti, 33 proc. – skoloms grąžinti, 31 proc. – komunalinėms paslaugoms ir kitiems mokesčiams sumokėti. Lyginant su 2009 metų birželio mėnesiu, šiais metais 8 proc. mažiau žmonių skolinosi maistui ir buitinėms prekėms įsigyti bei 2 proc. mažiau - skoloms grąžinti, tačiau didesnė dalis (6 proc. daugiau) kreditus ėmė komunalinėms paslaugoms ir kitiems mokesčiams sumokėti. 

„Tai, kad šiuo metu žmonės jau mažiau skolinasi būtiniausioms gyvenimo išlaidoms, gera žinia. Vadinasi, galima tikėtis, kad jų finansinė padėtis gerėja, - džiaugiasi „General Financing“ generalinis direktorius Konstantinas Balakinas. – Apklausa parodė, kad dabar mažesnei daliai žmonių prireikia skolintis maistui, nors komunalines paslaugas ir kitus mokesčius sumokėti gyventojams dar yra sunku ir tenka skolintis“.

Apklausa taip pat parodė, kad būtiniausioms gyvenimo išlaidoms, pagal tai, kam žmonės skolinasi apskritai, vartojimo kreditus daugiausiai ėmė 26-35 ir 46-55 metų amžiaus žmonės. Situacija pasikeitė lyginant su 2009 metų birželio mėnesiu, kuomet būtiniausioms gyvenimo išlaidoms labiausiai (net 31 proc. visų apklaustųjų) skolinosi 36-45 metų amžiaus gyventojai (šiais metais tokį skolinimosi tikslą nurodė 21 proc. tokio amžiaus besiskolinančiųjų).

Atlikta apklausa parodė, kad šiuo metu vyrai ir moterys skolinasi panašiems tikslams. Vyrai šiek tiek dažniau nei moterys skolinosi stambiems pirkiniams įsigyti, moterys – būsto remontui bei būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Dabar, lyginant su 2009 metais, tiek vyrai, tiek moterys mažiaus skolinosi būtiniausioms gyvenimo išlaidoms.

Jaunesniems reikia pirkinių, vyresniems – būsto remonto

Apklausa parodė, kad stambiems pirkiniams įsigyti dabar labiausiai skolinosi 21-25 metų bei 26-35 metų amžiaus žmonės (atitinkamai 37 proc. ir 38 proc. visų apklaustųjų).

Rečiausiai (tik 15 proc.). stambius pirkinius pasiskolinę įsigyti ketino 56 metų amžiaus ir vyresni šalies gyventojai. Pastarieji, taip pat kaip ir 46-55 m. bei 36-45 m. amžiaus šalies gyventojai žymiai dažniau skolinosi būsto remontui (atitinkamai 40 proc., 25 proc. ir 31 proc. apklaustųjų). „Jaunimo poreikis stambiems pirkiniams, tokiems, kaip buitinė technika, baldai, automobilis, yra suprantamas. Jauni žmonės pradeda savarankišką gyvenimą, įsigyja savo būstą, kurį reikia apstatyti, nori turėti savo automobilius, - mano K. Balakinas. – Tuo tarpu jau šiek tiek vyresniems žmonės daug aktualiau yra atnaujinti tai, ką jie jau turi, dėl to būsto remontas jiems yra būtinesnis“.

Priešingai nei buvo 2009-aisiais, dabar žmonės nuo 36 metų amžiaus ir vyresni žymiai dažniau skolinosi būsto remontui, nei stambiems pirkiniams įsigyti.

Kalbant apie tai, kam vartojimo kreditus iki 20 000 litų ima skirtingų miestų gyventoja, apklausos duomenys rodo, kad stambiems pirkiniams įsigyti šiuo metu labiausiai skolinosi vilniečiai (35 proc.) ir kauniečiai (32 proc.). Būsto remontui dažniausiai vartojimo kreditus ima panevėžiečiai (29 proc.) bei vilniečiai (27 proc.). Tuo tarpu būtiniausioms gyvenimo išlaidoms dažniausiai skolinosi klaipėdiečiai (36 proc.) ir vilniečiai (20 proc.). 


Šiame straipsnyje: kreditasskolinimasis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Su patirti

Su patirti portretas
Niekada nesiskolinkit is greituju kreditu. Buvo sunkus laikai, skolinausi, baisu prisiminti, procentai po 500 metiniu..prasykit draugu, giminiu, bet ko is pazistamu padeti, tik neimkit greituju kreditu. Ir apskritai taupykit daugiau.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių