Vanduo skandina ūkininkų pasėlius

Vanduo šiomis dienomis semia ir ūkininkų pasėlius. Laukuose tyvuliuoja ežerai, o po vandeniu pūna rapsai ir žieminiai javai.

Nuostolius skaičiuojantys ūkininkai neabejoja, kad derlius šiemet bus menkesnis. Tačiau grūdų supirkėjai žada, kad gyventojai to nepajus.

Po vandeniu esančius želmenis skanauja tik gulbės ir žąsys. Ūkininkai sako, kad rudeninė sėja eina šuniui ant uodegos ir jau skaičiuoja nuostolius.

Skaičiuojama, kad kiekvienas užlietas hektaras, priklausomai nuo pasodintos grūdinės kultūros, ūkininkų kišenes palengvins keliais tūkstančiais litų.

„Į tuos plotus yra įdėtos lėšos, investicijos į sėklą, trąšas, darbą, ir iš tų plotų kažin ar sulauksim derliaus. Ko gero, gali tekti pavasarį juos atsėti iš naujo“, - teigė žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ agronomas Jonas Gružinskas.

Grūdinės kultūros po vandeniu - jau beveik savaitė. Rapsus, anot žemdirbių, vanduo jau greičiausiai supūdė, javai esą atsparesni ir dar kelias dienas gali kentėti. Tačiau abejojama, ar vanduo iš užlietų plotų greitai pasitrauks.

„Tos šilumos paviršutiniškai, o įšalas nepraleidžia šito vandens, nesusigeria, negelbsti nė drenažai. Todėl ir susidaro tokia situacija“, - kalbėjo Šiaulių rajono ūkininkas Vytautas Šimkus.  

Kiekvieną pavasarį tirpstantis sniegas ir ledas po vandeniu panardina dalį laukų, tačiau šiais metais potvynio mastai kelis kartus didesni. Vien Šiaulių rajone vandenyje mirksta penktadalis pasėlių.

Pasak Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko, panaši padėtis visoje Lietuvoje. Nuo potvynių labiausiai nukentėjo tie regionai, kurie arčiausiai upių. Todėl derlius šiemet bus ir keliais procentais mažesnis, ir prastesnis.

„Kur bus dalinis pakenkimas, tose vietose bus silpni augalai, jie užaugins smulkesnius grūdus, bus labiau pažeisti ligų ir taip toliau.   Kada balansuojam ant to, kad galim ir nepelningai baigti metus, tai yra daug, nes mūsų pelningumas yra labai menkas. Tad jei neteksim 5 proc. derliaus, gali būti taip, kad nebeturėsim iš viso pajamų“, - kalbėjo Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Grūdų supirkimo kainos išankstinėse sutartyse - panašios į pernykštes, tad prognozuojama, kad įtakos gaminių kainai potvynis neturės.

Pasak grūdų supirkėjų, kasmet Lietuvoje užauginama 3,5 milijono tonų grūdų. Pusę šio kiekio sunaudojama vidaus rinkoje, pusė yra eksportuojama, todėl grūdų stygiaus gyventojai tikrai nepajus.

„Šiandien ta gamtinė situacija, manau, tikrai nėra palanki, bet aš neatsimenu nė vienų metų, kad ūkininkams metai būtų geri“, - tvirtina bendrovės „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys.

Tikslesnius nuostolius ūkininkai skaičiuos, kai nuseks vanduo. Pasak R. Juknevičiaus, žala sumenktų, jai pasėliai būtų apdrausti. Tačiau žemdirbiai kol kas noru juos drausti nedega.  


Šiame straipsnyje: potvynispasėliai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių