Iš valstybės turto valdymo reformos – šnipštas?

Šiemet Vyriausybės pastangos valstybines bendroves priversti dirbti geriau patyrė fiasko, praneša LTV naujienų tarnyba.

Vyriausybė, pasipriešinus susisiekimo ir energetikos ministerijoms, nenustatė valstybės įmonėms rodiklių.

Tai atidedama kitiems metams. Apžvalgininkai, dėl nesugebėjimo įmones priversti dirbti pelningiau, kaltina vyriausybę.

Finansų, Ūkio ministerijų bei Premjero pastangos priversti valstybines įmones šiemet generuoti daugiau grąžos pagrindiniam jų akcininkui – valstybei – atsimušė kaip į sieną. Dar prieš kurį laiką Finansų ministerija paprašė susisiekimo, energetikos ir kitų ministerijų pateikti rodiklius, kiek jų kontroliuojami geležinkeliai, paštas, elektros ir kitos įmonės uždirbs pelno savo akcininkui – Lietuvos gyventojams.

Įmonių pateikti pirminiai rodikliai buvo gerokai mažesni nei rekomendavo Finansų ministerija. Tai netenkino Premjero, todėl paprašyta juos pagerinti. Tačiau šiandien paaiškėjo, kad didžiausią turtą valdančių Susisiekimo bei Energetikos ministerijų įmonės daugiau pelno nežada. Vyriausybė su tuo sutiko ir šiemet didesnės grąžos reikalavimų nenustatys, juos ketinama numatyti tik kitiems metams.

„Raginimas visoms įmonėms siekti geresnių ambicingesnių rezultatų lieka galioti, bet šiame sezone tai priklauso nuo įmonių vadovų akcininkų sprendimų. Esu įsitikinęs, kad kitų metų planai bus žymiai geriau parengti, ambicingesni“, – sakė A. Kubilius.

Premjero ypač netenkina Lietuvos geležinkelių pelingumas. Susisiekimo ministras aiškina, kad įmonių planai nustatyti jau metų pradžioje, todėl dabar negali būti keičiami. Be to įmonės esą negali dirbti labai pelningai dėl joms primestų įvairiausių funkcijų.

„Negalima proceso daryti viešųjų ryšių akcija, o reikia iš tikro įvertinti kiek šitos įmonės, per 20 metų užkrauta socialinių funkcijų. Nebevežiokime keleivių, nebenešiokime pašto kaimuose nedarykime dar kitų dalykų ir komercinė grąža bus geresnė nei privačiame sektoriuje“, – sakė Eligijus Masiulis.

Tiesa, patys geležinkeliai argumentuoja negalintys dirbti pelningiau nes nenori mažinti atlyginimų ir darbuotojų skaičiaus. Energetikos ministras kiek anksčiau argumentavo, kad jo ministerijos valdomos įmonės negali duoti daugiau grąžos, nes brangs elektra. Apžvalgininkai teigia, kad Vyriausybės negalėjimas priversti įmonių dirbti pelingiau rodo ne ką kitą kaip politinės valios stoką.

„Pirmiausia, aš laikyčiau Premjero pralaimėjimu, bėda, kad ministerijos tapo atskiromis kunigaikštystėmis. Yra per daug įsipareigojimų atskiroms partijoms, atskiros partijos pradeda vadovauti Vyriausybei ir, kaip ir šiuo atveju, lemia partiniai, siauri interesai, bet ne Lietuvos interesai“, – pažymėjo „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

Be to, ekspertai niekiniais vadina argumentus, kad per vėlu nustatyti ambicingesnius planus valstybinėms įmonėms. Mat privačios bendrovės būtent po pirmojo ketvirčio esant reikalui planus koreguoja.


Šiame straipsnyje: reforma

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių