Valstybės pajamos pasiklysta mokesčių labirintuose

Valstybės kontrolė išnagrinėjo gyventojų pajamų, gaunamų iš individualios veiklos, turto pardavimo, autorinių atlyginimų ir azartinių lošimų laimėjimų, apmokestinimą bei administravimą. Nuo tokių pajamų sumokėtas pajamų mokestis sudaro tik apie 8 proc. viso gyventojų pajamų mokesčio, tačiau būtent šių pajamų gavėjai turi daugiau galimybių taikyti įvairias mokesčių vengimo schemas.

Auditoriai konstatavo, kad vis daugiau gyventojų gauna autorinius atlyginimus. Praėjusiais metais tokias pajamas gavo daugiau kaip 66 tūkst. gyventojų, jiems išmokėta suma priartėjo prie 650 mln. litų. Pagal autorines sutartis gautoms pajamoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas, o tai yra 9 procentiniais punktais mažiau, negu apmokestinamos gyventojų pajamos, kurios gaunamos pagal darbo sutartis.

Valstybės kontrolės nuomone, gyventojų pajamų mokesčio tarifų suvienodinimas sumažintų šio mokesčio vengimo riziką, palengvintų jo administravimą. Be to, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl autorinius atlyginimus gaunančių asmenų apmokestinimo socialinio draudimo įmokomis.

Apie 90 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų renkasi paprasčiausią pajamų apmokestinimo būdą - įsigyja verslo liudijimus. Vidutiniškai už verslo liudijimą jų gavėjai praėjusiais metais sumokėjo po 256 litų pajamų mokesčio, o tai beveik 15 kartų mažiau, negu sumoka pagal darbo sutartis dirbantys gyventojai.

Vyriausybė, siekdama išspręsti šią problemą, nuo 2008 m. liepos 1 d. mokesčio už verslo liudijimą dydį susiejo su pajamų mokesčiu, sumokamu nuo minimalios algos, tačiau neišsprendė kitų problemų: mokesčio už verslo liudijimus dydis kiekvienoje savivaldybėje nustatomas skirtingai, jis nesusijęs su regiono ekonomine padėtimi, vykdomos veiklos mastu, vykdymo vieta, iš jos gautomis pajamomis ir pelningumu.

Pavyzdžiui, Šalčininkų rajono gyventojas, norėdamas verstis statinių atstatymo ir remonto veikla visoje respublikoje, už verslo liudijimą turi mokėti beveik tris kartus daugiau, negu Trakų rajono gyventojas. Taip sukuriamos nelygios verslo sąlygos ir pažeidžiamas mokesčių mokėtojų lygybės principas.

Auditoriai, atsižvelgdami į užsienio šalių praktiką, pasiūlė verslo liudijimus išduoti tik tiems gyventojams, kurie užsiima tradiciniais amatais, o veiklos rūšims, iš kurių numatomas gauti pajamas galima nesudėtingai apskaičiuoti, taikyti kitokius apmokestinimo būdus.

Audito metu nustatyta, kad dalis gyventojų įvairiais būdais vengia mokėti mokesčius nuo pajamų, gautų pardavus turtą. Apmokestinamąsias pajamas bandoma sumažinti formaliais turto dovanojimo sandoriais didinant parduodamo turto įsigijimo vertę, individualios veiklos turto pardavimo pajamas deklaruojant kaip asmeninio turto pardavimo pajamas bei kitais būdais.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad biudžetas negauna dalies pajamų mokesčio nuo gyventojų pajamų, gautų iš prekybos vertybiniais popieriais, azartinių lošimų. Pavyzdžiui, 2007 m. azartinius lošimus organizuojančios įstaigos gyventojams išmokėjo beveik 920 mln. litų, o gyventojai deklaravo tik apie 1,5 mln. litų šios rūšies pajamų.

Kasmet vis daugiau gyventojų naudojasi pajamų mokesčio lengvatomis, kurios praėjusiais metais biudžeto pajamas sumažino 356 mln. litų, todėl Vyriausybei pasiūlyta dalies lengvatų atsisakyti ar jas apriboti. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių