Valstybės kontrolė: statybos darbų viešiesiems pirkimams trūksta skaidrumo

Valstybinis auditas atskleidė, kad statybos darbų viešiesiems pirkimams stinga skaidrumo. Jei šio proceso nedengtų migla, statybos darbus ir paslaugas valstybė įsigytų pigiau. Taip tvirtina valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Viktoras Švedas.

Specialistas taip kalbėjo apibendrindamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) statybos darbų pirkimus vertinusią audito ataskaitą. Valstybė 2007-2009 m. statybos ir remonto darbams pirkti išleido daugiau nei 15 mlrd. litų. LAKD yra viena iš daugiausia statybos darbų perkančių įstaigų Lietuvoje.

Nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, rengdamos planuojamų statybos darbų sąmatas, lėšas planuoja pagal nepatikrintus įkainius, nes Aplinkos ministerija ir Statybos produktų sertifikavimo centras nekontroliuoja, ar šie įkainiai yra teisingi. Šiuo metu duomenis apie vidutines statybos rinkos kainas valstybiniam registrui teikia vienintelė privati bendrovė, kurios duomenimis remiasi visos statybas planuojančios institucijos.

Valstybiniai auditoriai taip pat konstatavo, kad jokia šalies institucija neatlieka sisteminės viešųjų pirkimų priežiūros. Viešųjų pirkimų tarnyba dažniausiai tik vertina, ar pirkimo dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Kadangi teisės aktuose reglamentuoti tik pirkimo etapai nuo pirkimo paskelbimo iki sutarties sudarymo, kiti etapai, kaip statybos darbų kainų nustatymas ir atliktų darbų atitiktis planuotiems rezultatams, lieka nekontroliuojami. Valstybės kontrolės nuomone, būtina, kad Viešųjų pirkimų tarnyba viešuosius pirkimus prižiūrėtų nuo pirkimo ištakų iki galutinių rezultatų.

Šiuo metu pačios perkančiosios įstaigos sprendžia, kokia statybos darbų kaina joms yra priimtina. Auditorių manymu, jei būtų užtikrinta, kad rekomendaciniai darbų įkainiai registre atspindėtų vidutines mažmenines rinkos kainas, statybos darbus organizacijos turėtų pirkti ne didesne nei remiantis šiais įkainiais nustatyta kaina.

Pasak auditorių, Lietuvos automobilių kelių direkcijos konkursų nugalėtojai pasiūlė vidutiniškai 10 proc. didesnes vidutines statybos darbų kainas nei pateikiamos registre.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad projektuotojai sąmatose statybos darbų įkainius gali keisti savo nuožiūra, nepagrįsdami, kodėl vidutines rinkos kainas atspindintys registro įkainiai buvo pakeisti. Todėl projektuotojų apskaičiuotos statybų kainos gali neatitikti rinkos kainų, o institucijoms bus sunku įvertinti, ar planuojamų statybų kainos yra pagrįstos.

Audito ataskaitoje pažymima, kad įstaigos nevengia mažesnės apimties projektus sujungti į vieną didelį, kas užkerta kelią pirkimuose dalyvauti smulkioms ir vidutinėms statybos įmonėms. Pavyzdžiui, Lietuvos automobilių kelių direkcija į vieną pirkimą sujungė kelių tiesimo darbus ruožuose tarp Vilniaus ir Klaipėdos, kurie vienas nuo kito nutolę iki 275 km. Vykdant pirkimus nuo sudėtingų technologijoms imlių darbų neatskirti paprastesni darbai, kuriems nereikalinga brangi įranga ir kuriuos gali atlikti smulkūs ir vidutiniai rangovai.

Be to, Direkcija ribojo subrangos mastą, reikalaudama, kad generalinis rangovas savo jėgomis atliktų ne mažiau kaip 70-80 proc. darbų. Todėl konkurse galėjo dalyvauti tik stambūs rangovai, kurių rinkoje yra nedaug. Auditoriai mano, kad tokie veiksmai neužtikrina taupaus ir efektyvaus valstybės lėšų naudojimo.

Pasak auditorių, netikslinga darbų užsakovo turimą lėšų rezervą, skirtą projekte nenumatytiems darbams finansuoti, įtraukti į viešųjų pirkimų dokumentus ir sutartį, nes projekto pradžioje nenumatyti darbai nėra žinomi.

Nustatyta, kad daugeliu atvejų LAKD projektų rezervo lėšas panaudojo ne nenumatytiems darbams finansuoti, bet atsiradusiam kainų skirtumui padengti, konkursą laimėjusiam rangovui pasiūlius aukštesnę kainą nei planavo Direkcija rengdama pirkimą, taip pat projekto vykdytojų neįvertintų darbų apimčių ir klaidų ištaisymui apmokėti. Todėl, auditorių nuomone, šios lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį. 

Valstybės kontrolė Vyriausybei, Ūkio ir Aplinkos ministerijoms bei Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė konkrečias rekomendacijas, kurios padėtų išspręsti audito metu nustatytus statybos darbų pirkimo trūkumus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    28
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    5
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių