Valstybė rengiasi sušvelninti ekonomikos nusileidimą

Blogėjant ekonominei situacijai, pasigirsta vis daugiau ekonomikos ekspertų nuomonių ir rekomendacijų, kaip galima būtų sušvelninti tą „nusileidimą". Šią situacija komentuoja finansų maklerio įmonės „Finhill" finansų analitikas Vilius Kolelis.

Naikinti lengvatas

Pasak Viliaus Kolelio, nuomonių esama įvairių, tačiau dėl vienos priemonės sutinka beveik visi specialistai - tai mokesčių lengvatų mažinimas. Esą jų buvimas mažina biudžeto pajamų surinkimą,  be to, iškreipia laisvos rinkos santykius.

„Galbūt atsižvelgdama būtent į šiuos argumentus, Finansų ministerija pateikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimų projektą, - svarsto „Finhill" finansų analitikas. - Juo siūloma pajamų mokesčio lengvatą būsto paskolų palūkanoms keisti paskata paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui, taip pat siūloma tobulinti turto pardavimo pajamų apmokestinimo tvarką."

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų sveikintina iniciatyva - į biudžetą bus surenkama daugiau pajamų, kurios ilgą laiką buvo prarandamos dėl minėtos lengvatos taikymo, sumažės motyvų spekuliaciniams sandoriams nekilnojamuoju turtu, kuriuos skatino minėtoji lengvata, be to, suaktyvės daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo procesas, kuris leis mažinti sąnaudas, skiriamas jų apšildymui.

Šalutinis poveikis

Visų pirma, dėl pakeitimų poveikio sandoriams su nekilnojamuoju turtu. Kadangi NT rinka yra gana inertiška ir jautri lūkesčiams bei psichologiniams veiksniams, tikėtina, kad spekuliaciniai motyvai iki naujų GPM įstatymo pataisų įsigaliojimo, gali dar labiau suaktyvėti, t.y. gyventojai, nenorėdami prarasti galimybės pasinaudoti lengvata būsto paskolų palūkanoms, suskubs įsigyti būstą dar prieš įsigaliojant minėtiems pakeitimams.

Pasak p. Kolelio, jiems įsigaliojus, aktyvumas gyvenamojo būsto rinkoje turėtų gana ženkliai sumažėti.

„Vadinasi, šis NT rinkos segmentas patirs stiprius svyravimus, kurie iškreips normalų rinkos funkcionavimą", - pastebi „Finhill" finansų analitikas.

Ar paskatos paskoloms, skirtoms daugiabučių namų modernizavimui, nusvers arba bent jau sumažins tokius svyravimus, kol kas lieka neaišku, nes sprendimą įsigyti būstą lemia išimtinai ekonominiai gyventojo motyvai, tuo tarpu sprendimas modernizuoti būstą priimamas kolektyviai, todėl gali užtrukti ir būti veikiamas ne vien tik ekonominių, bet ir kitų veiksnių.

Poveikis gali būti neigiamas

Kitas aktualus klausimas, „Finhill" finansų analitiko nuomone, ar pajamų padidėjimas dėl lengvatos būsto paskolų palūkanoms panaikinimo bus didesnis nei papildomos išlaidos skatinti paskolas, skirtas daugiabučių namų modernizavimui. Jeigu taip neatsitiks, poveikis biudžetui bus neigiamas ir FM siekis mažinti valstybės biudžeto išlaidas taip ir liks neįgyvendintas.

Ir trečias klausimas, kodėl pirmiausia nutarta imtis GPM lengvatų mažinimo (tiksliau vienos lengvatos keitimo kita), o ne kitų mokesčių, pvz., pridėtinės vertės mokesčio. „Kadangi Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas yra santykinai didesnis negu kapitalo, galbūt pirmiausia reikėjo atsižvelgti į šiuos netolygumus ir naikinti (mažinti) lengvatas, susijusias su verslo, o ne gyventojų apmokestinimu? - klausia „Finhill" finansų analitikas. - Arba bent jau imtis naikinti mokesių lengvatas gyventojams ir verslui lygiagrečiai."