Valgom pigiau, bet gyvenam sunkiau

Kainų konkurencijos tarnyba paskelbė, kad Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, maisto kainos mažiausios. Tačiau ekspertų nuomone, džiaugtis nėra kuo. Tai, kad Lietuvoje pienas pigesnis nei Latvijoje ar Estijoje, nereiškia, kad mums pragyventi yra lengviau.

Beprasmiška lyginti kainas

Lyginti maisto kainas skirtingose šalyse, neįvertinant gyventojų pajamų skirtumo arba ekonominių sąlygų vidaus ir pasaulinėje rinkoje, nėra prasmės. Finansų analitikų teigimu, nors Latvijos gyventojai sviestą ant duonos tepa brangesnį, jie sparčiau integruojasi į ES rinką. Maisto kainų skirtumą Estijoje ir kitose dviejose Baltijos šalyse dar labiau padidino įvestas euras, tad estai maistą valgo net keliomis dešimtimis centų brangiau. Tačiau ir pajamų dydžiu jiems negali prilygti nei latviai, nei lietuviai.

Galiausiai koks skirtumas, ar broliai latviai geria brangesnį pieną nei mes, juk galą su galu tenka sudurti mums patiems. Maisto kainos kyla kone kasdien. Vėl prabilta apie norus branginti pieną, o atpigusios kiaulienos, dėl perpildytos šios mėsos vidaus rinkos, vis dar nesulaukėme. Vien pernai geriamas pienas mažmeninėje prekyboje brango 40 proc., o pieno produktai – apie 20 proc. Grikių kaina viršijo visus rekordus, duona, tampa prabangos preke, o ant nosies jau ir baisusis šaltasis sezonas, kuriam prognozuojamos rekordiškai aukštos šildymo kainos su visais padariniais: vėl brangs maistas, paslaugos ir kitos prekės.

O atlyginimai? Per sunkmetį 20–40 proc. sumažintus atlyginimus, darbdaviai žada keliais procentais pakelti, tačiau tik kitąmet.

Nėra konkurencijos

Prekybininkai ir gamintojai, didindami kainas nuolat ginasi pasaulinės ekonomikos neigiama įtaka, neva pasaulyje brangsta žaliavos, degalai, apskritai trūksta maisto ir pan. Tačiau ekonomistai nuolat pabrėžia, kad mūsų šalyje dėl mažos rinkos ir monopolinių prekybininkų konkurencijai vystytis galimybių beveik nėra. Žmogui valgyti reikia ir jis atsisakys atostogų, naujo kompiuterio ar kokio kito daikto, tačiau ne duonos su sviestu. Tuo esą puikiai ir naudojasi prekybininkai. Apie tai dažnai kalba ir politikai. Tačiau padėtis nesikeičia daugybę metų.

Anot "Danske" banko analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, neigiama pasaulinė įtaka Lietuvoje  stipresnė nei Prancūzijoje ar Vokietijoje ir dėl vidinės rinkos peripetijų mūsų krašte. Esą Lietuvos valdininkai pažiūrėjo pro pirštus ir leido įsivyrauti gana didelei koncentracijai, prekybos tinklai tarpusavyje nebekariauja, nes jiems neapsimoka – rinka iš esmės pasidalyta. Esą labai panaši situacija ir gamintojų kieme, mat jų yra nedaug ir jie gali tarpusavyje susitarti.

"Reikia įvertinti ir tai, kad pas mus pats maisto produktų svoris namų ūkiui sudaro didesnę dalį nei euro zonoje. Turėdami mažesnes pajamas, maisto produktams išleidžiame daugiau nei Vakarų Europos gyventojai. Tad lyginti maisto kainų, neįvertinant skirtingų šalių gyventojų pajamų, nereikėtų", – sakė analitikė.

V.Klyvienė pabrėžė, kad maisto kainoms įtakos turi ir energetikos išteklių kainos, kurios mūsų krašte yra itin didelės.

Naudojasi padėtimi

Dėl maisto branginimo tempo Lietuvoje nesutiko ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Pasak jo, Lietuvoje maisto kainos yra nei didžiausios, nei mažiausios, palyginti su kitomis ES šalimis. Tačiau jei lygintume pagal pragyvenimo lygį, mūsų padėtis beveik prasčiausia.

"Iš vienos pusės, pasaulinė ekonomika turi įtakos ir mūsų šalies maisto kainoms. Tačiau, kaip maža šalis tą įtaką turėtume jausti ne taip stipriai kaip dabar. Vėl pasigirdo kalbų apie pieno branginimą artimiausiais mėnesiais, ir manau, kad jos nepagrįstos. Dabar vasara, o ganiava baigsis rudens viduryje. Galbūt brangs pašarai gyvuliams, tačiau kol kas apie pieno brangimą kalbėti anksti", – dienraščiui teigė jis.

Jis priminė, kad per pastaruosius metus smarkiai kilo pieno supirkimo kainos, tačiau augo ir šio produkto vartojimas. Tad noras vėl branginti pieną esą neturi pagrindo.

Anot pašnekovo, apskritai prognozuoti maisto kainų dydį sudėtinga. Antai pavasarį buvo žadama branginti kiaulieną, tačiau koją pakišo klasikinis kiaulių maras. Tuomet kiaulių augintojai tvirtino, kad ši mėsa pigs dėl rinkoje esančio pertekliaus, tačiau ryškesnio jos kainų mažėjimo vartotojai nepajuto.

O prekyba pagrindiniais maisto produktais išskirtinė tuo, kad dėl kainų augimo beveik nemažėja jų vartojimas, ir šia situacija, anot A.Gapšio, prekybininkai naudojasi.

Euras iškėlė kainas

V.Klyvienė teigė, kad tai, jog kainų lygis Lietuvoje mažesnis nei kitose Baltijos šalyse, rodo ir Eurostato pateikti duomenys. Tačiau akivaizdu, kad tiek Latvijoje, tiek Estijoje vadinamoji konvergencija spartesnė.

"Reikia įvertinti tai, kad šiais metais Latvijoje didesnes kainas lėmė ir pridėtinės vertės mokesčio kėlimas. Šio mokesčio didinimas lėmė ne tik maisto produktų kainų augimą. O Estijoje jau istoriškai kainų skirtumas, palyginti su Lietuva ir Latvija, buvo didesnis, tai susiję su spartesne konvergencija į ES rinką. Be to, ir estų pajamos visada buvo didesnės nei latvių ar lietuvių", – aiškino finansų analitikė.

Anot V.Klyvienės, šie metai Estijai išskirtiniai dėl euro įvedimo, kuris taip pat turėjo įtakos dideliam maisto kainų skirtumui, palyginti su kainomis mūsų šalyje. Be to, patys estai pripažino, jog mažmeninės prekybos tinklai gerokai kilstelėjo maisto kainas naudodamiesi situacija, kad žmonės neturės kur dėtis ir vis tiek pirks tuos produktus.

"Šis maisto kainų lyginimas išskirtinio džiaugsmo suteikti tikrai neturėtų. Tos pačios bėdos iš esmės yra būdingos visoms trims Baltijos šalims. Pirmiausia, tai mažos rinkos, nedaug žaidėjų  ir maža koncentracija. Kai kurie tinklai netgi veikia per dvi ar visas tris Baltijos šalių rinkas. O tokia didžiulė koncentracija ir lemia mažesnę konkurenciją bei aukštesnes maisto kainas. Šį neigiamą procesą pripažįsta ir ES politikai", – kalbėjo ji.

Vilnius Ryga Talinas
Pienas (l) 2,99 3,03 3,64
Sviestas (pak.) 4,85 5,36 5,36
Kiaulienos nugarinė (kg) 13,9 21,1 2,4
Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai (kg) 5,16 14,3 5,2
Šviesus alus (0,5 l) 2,09 2,46 3,18
Degtinė (l) 24,68 22,9 25,65

Kainų konkurencijos tarnybos inf.


Šiame straipsnyje: kainosmaisto produktų kainos

NAUJAUSI KOMENTARAI

nėra

nėra portretas
O atlyginimai? Mažiausi ES? :)

Aurelijus

Aurelijus portretas
Na, zodziu, jei pas mus ir geriau, tai dziaugtis nera ko, nes tai reiskia, kad pas mus yra tik blogiau...

Aurelijus

Aurelijus portretas
Jei butu musu pajamos didesnes ir maisto kainos didesnes tai tada rasytu taip: kas kad musu pajamos didesnes, jei maistas yra brangesnis. Arba gal rasytu taip: kas, kad mes sparciau integruojames i ES, jei uz maista mokame brangiausiai is visu Baltijos saliu...Taigi, o tos maziausios lietuviu pajamos resikia ne ka kita kaip didziausia seseli Lietuvoje.
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių