- kaunodiena.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valdininkai sumanė užkirsti kelią daugiabučių namų statyboms sodininkų bendrijose. Tačiau gyventojai pabūgo, ar Vyriausybei teikiami siūlymai pernelyg nesugriežtins statybų soduose sąlygų, rašo dienraštis „Vilniaus diena".
Aplinkos ministerija pasiūlė papildyti Sodininkų bendrijų įstatymą ir apibrėžti sodo namelio sąvoką. „Sodo namelis - nesudėtingas poilsiui skirtas statinys, pritaikytas naudoti vasaros sezonui", - rašoma įstatymo pataisoje.
Šis sakinys sukėlė tikrą sodininkų, pamaniusių, kad nuo šiol soduose bus uždrausta statyti gyvenamuosius namus, sumaištį. „Sulaukiau skambučių iš Klaipėdos ir Kauno bendrijų pirmininkų, jie klausė, ką reiškia tos pataisos, ar nebus uždraustos individualių namų statybos", - kalbėjo Eidigintas Germanavičius, Sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas.
Pasak jo, būtina leisti soduose statyti gyvenamuosius namus, nes nemažai žmonių iš miestuose esančių butų išsikelia į sodus siekdami sutaupyti. „Jei grąžintų tik vasarai pritaikytus sodo namelius, žengtume atgal į sovietmetį. Žmonės, kurie jau pasistatę namus, nusipirkę sklypus ir planuoja statybas ar jau yra jas pradėję, būtų įstumti į kampą. Žinoma, jei sodininkų bendrijose vėl būtų leidžiama statyti tik sodo namelius, Vyriausybei nebereiktų sukti galvos ir spręsti infrastruktūros klausimų", - kalbėjo pašnekovas.
Be to, E.Germanavičius piktinosi, kad sodininkams kur kas svarbesni sprendimai ir įstatymų pakeitimai nepriimami jau ne vienerius metus, o ši pataisa atsirado staiga.
Tačiau įstatymo pataisą rengęs Aplinkos ministerijos Kraštovaizdžio skyriaus vedėjas Gintaras Gruodis tikino, kad pataisa neuždraus statyti individualių namų. „Iš esmės tai redakcinio pobūdžio pataisa: apibrėžiama sodo namo sąvoka ir patikslinama, kad sodininkas savo sklype gali statyti sodo namą arba vieno buto gyvenamąjį namą. Taigi, ką buvo leidžiama statyti, tą ir toliau bus galima", - tikino pašnekovas.
Šiuo metu Sodininkų bendrijų įstatyme numatyta, kad savo sklype žmogus gali statyti gyvenamąjį namą, tačiau neapibrėžta kokį. „Gyvenamieji namai yra kelių tipų: vieno, dviejų, trijų butų, daugiabutis. Iš esmės sodininkai galėjo prašyti leidimų savo sklypuose statyti daugiabučius", - kalbėjo G.Gruodis.
Dėl šios priežasties vis kildavo nesusipratimų ir bandymų soduose statyti daugiabučius ar didelio ploto, kelių butų individualius namus.
Vyriausybė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisas ketina svarstyti ateinantį trečiadienį. Jeigu joms bus pritarta, pataisos toliau bus svarstomos Seime.
Aplinkos ministerija argumentuoja, jog sodininkų bendrijos buvo įkurtos tam, kad miestų gyventojai turėtų kur pailsėti, užsiauginti daržovių, vaisių.
„Soduose daugiabučiams ne vieta. Gerai, kad daugiau tokių statinių neatsiras, tačiau po nekontroliuojamos plėtros šios teritorijos jau gana tankiai užstatytos ir ten yra daug negerų dalykų. Reiktų pagalvoti, kaip jas paversti gyvenamaisiais kvartalais, sutvarkyti kelius, kanalizacijos sistemas. Deja, tai sunkiai tikėtina, kai daug savininkų. Net jei bendrija nuspręstų tvarkyti kelius, tiesti komunikacijas, už tai reikės mokėti", - kalbėjo Saulius Vagonis, nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus" Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Pasak jo, greičiausiai tektų perplanuoti dalį sklypų, kai kurie jų turėtų būti sumažinti, nes keliams tiesti reikia vietos, tačiau tam kai kurie savininkai tikriausiai prieštarautų.
E.Germanavičiaus teigimu, valdininkai ir politikai vengia spręsti sodų bendrijose kylančias problemas dėl nepakankamai išplėtotos infrastruktūros. Esą didžioji dalis bėdų išsispręstų, jei bendrijos galėtų pasinaudoti ES fondų lėšomis.
Ministerijos atstovas G.Gruodis sutinka, kad susisiekimo, elektros, vandentiekio, kanalizacijos problemos yra opios. Tačiau, jo manymu, galima būtų palikti šį procesą savieigai.
„Ši problema didžiausia aplink Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Vilniaus miesto bendrasis planas numato, kad sodų teritorijos gali būti vertinamos kaip tinkamos mažaaukštei statybai. Galbūt su laiku bendrijos nuspręs pertvarkyti sodus į gyvenamuosius kvartalus, susitvarkyti infrastruktūrą. Tačiau steigti naujas sodų bendrijas jau reikėtų vengti", - kalbėjo ministerijos atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės3
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės24
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...