Valdančiųjų entuziazmą dėl „aklųjų fondų“ keičia skepticizmas

Valdantieji, prakalbę apie galimybę kurti "akluosius fondus" iš verslo atėjusių politikų skaidrumui užtikrinti, neslepia abejonių dėl šio sumanymo sėkmės.

Seime pirmadienį per diskusiją politinės korupcijos klausimais darbo grupės, nagrinėjusios specialaus "aklojo" akcijų valdymo fondo steigimo galimybes, vadovas finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas jo galimybę vertino skeptiškai.

"Neperspektyvu, nes mūsų politikų turimas turtas daugeliu atvejų yra vertybiniai popieriai akcinėse bendrovėse, tai vertybiniai popieriai, kurie nekotiruojami. Kartais vertybinius popierius perduoti į specialų fondą ir ekonomiškai būtų nepagrįsta, ir iš tikrųjų neperspektyvus tas dalykas, nes jeigu tokie politikai turi kontrolinį akcijų paketą, ypač nedidelės įmonės, jos praktiškai ir gyvybingos tiek, kiek pats verslininkas kaip asmuo veikia", - sakė viceministras.

Jis tvirtino, kad iš verslo atėjęs politikas ir šiuo metu turi visas galimybes išvengti galimo interesų konflikto perduodamas akcijas valdyti specialiam valdytojui.

"Ir dabar politikas, jei nori išvengti interesų konflikto, jis iš pradžių turėtų atskleisti turimas akcijas, po to nusišalinti, jei mato, kad atskirais atvejais interesų konfliktas gali kilti. Jis turi kitą galimybę - perduoti valdymą akcijų valdytojui, tokių paslaugų rinkoje yra, tiesa, nedaug", - sakė A.Vitkauskas.

Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė irgi kėlė abejonių, ar "aklojo fondo" įgyvendinimas būtų įmanomas.

"Dėl privalomumo, kad toks fondas atsirastų ir visi politikai privalėtų savo akcijas ten sudėti, kyla labai daug abejonių, ar tai realu, ar pavyktų tai realizuoti", - sakė parlamentarė.

Ji taip pat pabrėžė, kad šiuo metu teisinės galimybės išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto dėl turimų vertybinių popierių egzistuoja, ir viskas daugiausia priklauso nuo politikos geros valios.

"Jei politikas nori, ir šiandien jis gali tai padaryti, tai klausimas jo valios, ar jis nori, ar nenori. Jei jis suvokia, kad gali kažkur užkliūti, supainioti viešuosius ir privačiuosius interesus, jis turėtų atidžiau reaguoti, atidžiau pasižiūrėti, nes žinant, kad esi viešas asmuo, darai sprendimus, dėl kurių skirstomi pinigai, turi gerokai atidžiau žiūrėti, kad tokių abejonių neiškiltų", - kalbėjo Seimo narė.

Apie "akluosius fondus" pirmasis viešai prakalbo premjeras Andrius Kubilius, į skandalą dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto patekus buvusiam ūkio ministrui Dainiui Kreiviui.

Ministras į konfliktą pateko patvirtinęs projektus, kuriais skirta lėšų mokyklų renovacijai, o du iš jų laimėjo jo motinos iš dalies valdoma bendrovė.

Premjeras tuomet tvirtino, kad Lietuvoje kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu ketinama steigti specialius nepriklausomus fondus, kuriems savo akcijas laikinai turėtų patikėti į politiką iš verslo atėję žmonės.

"Per artimiausias dienas iš tikrųjų išsiaiškinsime visas juridines aplinkybes ir sudarysime galimybes tokiam "aklam fondui" pradėti veikti Lietuvoje", - tuomet dėstė premjeras.

Jis sakė paprašęs D.Kreivio visas anksčiau valdytas akcijas perduoti valdyti tokiam fondui, šį veiksmą derinant su ir Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija.

Tačiau Vyriausioji tarybinės etikos komisija D.Kreivį pripažino supainiojus interesus, ministras atsistatydino, tačiau su komisijos sprendimu sakė nesutinkantis ir jį skųsiantis teismui.

Iniciatyvą steigti minėtus "akluosius fondus" viešai deklaravo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo sudaryta darbo grupė D.Kreivio raštui dėl esą patiriamo spaudimo narplioti, premjeras išnagrinėti galimybę įsteigti specialų akcijų valdymo fondą sudarė darbo grupę.