Vakarų bankai: Baltijos šalyse padėtis tebėra sudėtinga

Vidurio ir Rytų Europos ūkiai pradės atsigauti jau šiemet, tačiau Baltijos šalyse ir kai kuriuose kituose regiono ūkiuose padėtis tebėra sudėtinga, teigia regione investuojantys Vakarų bankai.

Tikėdamiesi atsigavimo, bankai planuoja plėsti verslą regione. Pavyzdžiui, Italijos "UniCredit" Vidurio ir Rytų Europoje ketina atidaryti 100 skyrių, Austrijos "Raiffeisen International" teiks regione interneto bankininkystės paslaugas, o Austrijos "Erste" ketina atidaryti Rumunijoje 70 skyrių.

Bankus ypač padrąsino nedidelis paskolų portfelio augimo paspartėjimas kai kuriose regiono šalyse, pvz., Lenkijoje, 2009 metų pabaigoje.

Tačiau pasitikėjimas regiono ekonomika tebėra trapus, o kredito reitingų agentūros įspėja, kad ateityje gali pasireikšti įvairių grėsmių. "Fitch", pavyzdžiui, tarp pavojų mini devalvaciją ir "socialinį/politinį spaudimą, kuris gali atsirasti dėl ekonominių sąlygų".

Tyrimų grupė "Capital Economics" taip pat mano, kad "regiono bankininkystės sektoriaus atsigavimo dar teks palaukti".

Regionas išvengė prieš metus grėsusios finansinės katastrofos ir tai lėmė valstybės parama, geresni, negu tikėtasi, ekonomikos rodikliai pagrindinėse regiono šalyse ir regione veikiančių Vakarų bankų atsparumas, rašo britų verslo dienraštis "The Financial Times".

Pernai regioną ištiko recesija ir vidutinis bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukis sudarė maždaug 7 procentus. Ekonomistai šių metų perspektyva vertina gana atsargiai, bet jau po truputį gerina prognozes ir šiuo metu numato beveik 2 proc. prieaugį. Lenkijos, Čekijos ir Slovakijos finansinė būklė yra ypač gera, rašo leidinys.

Tačiau kituose regiono ūkiuose perspektyvos atrodo sudėtingesnės. Baltijos šalis tebeslegia gili recesija. Vengrija, kurią ekonominiai sunkumai užklupo dar prieš prasidedant pasaulinei krizei, vis stengiasi atgauti investuotojų pasitikėjimą. Rumunija ir Bulgarija kovos su recesija ir šiemet - kaip ir Ukraina, kurią papildomai alina vidinės politinės kovos.

Šiose šalyse bankus slegia neveiksnios paskolos, kurių suma vis didėja. "Capital Economics" vertinimais, neveiksnios bankų paskolos šiuo metu sudaro 9,5 proc. bankų sektoriaus turto Vengrijoje, 11,2 proc. Rumunijoje ir 14,5 proc. Latvijoje. Ir padėtis dar gali pablogėti. Austrijos centrinis banks, pavyzdžiui, mano, kad atidėjiniai nuostoliams iš paskolų Vidurio ir Rytų Europoje gali padidėti iki 16 proc. - nuo 4,6 proc. rugsėjo pabaigoje.

Bankų kapitalizacija, ekspertų vertinimais, yra gera, bet tarp šalių matyti kitų svarbių skirtumų. Lenkijoje, Čekijoje ir Slovakijoje likvidumo lygis geras, o indėlių suma nedaug skiriasi nuo paskolų sumos arba ją viršija. Tuo tarpu Vengrijoje paskolų suma sudaro 150 proc. indėlių sumos, o Latvijoje šis rodiklis siekia net 280 procentų. Paskolų užsienio valiuta, kurios yra papildomas rizikos veiksnys, suma Slovakijoje itin nedidelė, bet Baltijos šalyse sudaro daugiau kaip 90 proc. visų paskolų.

Vis dėlto ekspertai mano, kad neveiksnių paskolų suma neturėtų daug augti, nes augimas ėmė lėtėti jau 2009 metų pabaigoje.

Bankų veiklos rodikliai taip pat gerokai skirisi. Labiausiai nukentėjusiųjų sąraše yra vietos investuotojų valdomi bankai, o sąraše pirmauja Latvijos "Parex", kuris buvo nacionalizuotas ir bus pasiūlytas įsigyti investuotojams. Su dideliais sunkumais susidūrė visa eilė Ukrainos bankų. Tarp Vakarų bankų pagalbos dėl krizės Vidurio ir Rytų Europoje poveikio verslui kol kas prireikė tik vienam bankui - Austrijos "Hypo Group Alpe Adria", kuris praėjusį mėnesį buvo nacionalizuotas.

Dalis Vakarų grupių jau bando parduoti Vidurio ir Rytų Europoje valdomą turtą, tačiau tai daugiausia lemia savo vidaus rinkoje patiriami sunkumai. Pavyzdžiui, Belgijos KBC ir Airijos AIB ėmėsi turto pardavimo po to, kai gavo valstybės pagalbą.

KBC planuoja parduoti Čekijos CSOB mažumos akcijų paketą, taip pat atsikratyti turto kitose regiono šalyse, įskaitant Vengriją. AIB gali parduoti 70 proc. Lenkijos "Bank Zachodni WBK" akcijų.

Net ir patirdami sunkumų, dalis bankų stengiasi išsaugoti verslą Vidurio ir Rytų Europoje. Graikijos bankai, pasak ekspertų, akivaizdžiai neketina trauktis iš Bulgarijos ar kitų kaimyninių šalių, nors pačią Graikiją alina sunki ekonominė krizė.

Vis dėlto analitikai mano, kad parduodamo Vakarų bankų Vidurio ir Rytų Europoje valdomo turto padaugės, jeigu siūlomos Bazelio bankų priežiūros komiteto taisyklės bus priimtos be pakeitimų.