Vadovų algų sunkmetis neapkarpė (papildyta)

Krizė pernai nurėžė daugumos darbuotojų algas, bet nepalietė aukščiausio lygio vadovų uždarbio, kuris dar didėjo. Lietuvoje įmonių vadovai 2009 m. uždirbo apie 11 proc. daugiau, nei vidutiniškai mokama Baltijos šalyse.

Tai parodė bendrovės „Hay Group“ atliktas vadovų atlyginimų tyrimas.

Tyrimo duomenimis, trečdalis (33 proc.) Baltijos įmonių teigė, kad 2009 m. baziniai atlyginimai (be piniginių priedų ir premijų) aukščiausio lygio vadovams buvo padidinti, dar trečdalis bendrovių pranešė algas sumažinusios ir vadovybei. 34 proc. įmonių praėjusiais metais atlyginimų vadovams nekeitė. Vadovams, kuriems baziniai atlyginimai buvo keliami, gavo nuo 3,6 proc. iki 11,4 proc. didesnes algas, o atlyginimų mažinimas siekė nuo 4,1 iki 16,3 proc.

Tačiau palyginti su 2008-aisiais, kai daugumos vadovų uždarbis buvo tik didinamas, Lietuvoje 2009-aisiais bazinis aukščiausio lygio vadovų atlyginimas vidutiniškai didėjo 0,8 proc. Estijoje jis ūgtelėjo 2,9 proc., o Latvijoje smuko 2,1 proc.

Tokius skirtumus, anot tyrimo organizatorių, lėmė šalių ir rinkų dydis – kuo didesnė valstybė, tuo ji turi daugiau didelių įmonių, o jų vadovai – daugiau karjeros galimybių.

Didžiausią bazinį atlyginimą pernai gavo vadovai, dirbantys aukštųjų technologijų, telekomunikacijų, finansų sektoriuose, užsienio farmacijos bendrovių atstovybėse. Šių sektorių vadovų uždarbis yra nuo dešimtadalio iki trečdalio didesnis už vidutinį vadovų atlyginimą rinkoje. Iki 30 proc. mažesni atlyginimai mokami komunalinių paslaugų, pirminių žaliavų sektorių įmonių vadovybei. Geriausiai apmokamos pareigybės bendrovėse, be generalinio direktoriaus, yra finansų, informacinių technologijų ir rinkodaros vadovai.

Bendrovės „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė teigė, kad sunkmečiu įmonės aukščiausio lygio vadovams atlyginimus vis dėlto moka racionaliau, pagal realias išgales, pagal vadovų sukuriamą vertę organizacijai: „Anksčiau, sparčiai augant ekonomikai, atlyginimai buvo nustatomi pagal padėtį rinkoje – analizuojant, kiek tos pačios pareigybės asmenims moka kitos įmonės ar konkurentai, ir pagal kiekvieno vadovo gebėjimą susitarti dėl individualaus atlyginimo paketo“.

Dar visai neseniai atlyginimo dydis, anot pašnekovės, buvo viena svarbiausių finansinio patrauklumo priemonių, todėl daugelis įmonių, norėdamos pritraukti ar išlaikyti esamus gerus vadovus, mokėdavo jiems gana didelius atlyginimus. Tačiau pasikeitus ekonominei padėčiai rinkoje, išryškėjo trys svarbios tendencijos. Pirmiausia paaiškėjo, kurie vadovai iš tikrųjų yra „aukšto kalibro“ – sugebantys išlaikyti įmonės gerus rezultatus ir sunkmečiu. Antra, nors vadovų atlyginimai stabilizavosi, tačiau padidėjo lojalumas darbdaviams. Trečia – rinkoje ima atsirasti nemažai aukšto lygio vadovų, kurie ieško darbo.

„Vis dėlto vienas dalykas išliko nepakitęs – geri vadovai rinkoje yra labai paklausūs“, – pristatydama tyrimą kalbėjo N.Songinaitė.

Tyrimas taip pat parodė, kad Baltijos šalyse bazinis atlyginimas užima pačią svariausią dalį viso atlyginimo pakete,  o piniginiai priedai ir premijos (priklausantys nuo rezultatų, pasiektų per laikotarpį, ne ilgesnį nei 1 metai) sudaro apie 25 proc. atlyginimo. Ilgalaikio skatinimo schemos (piniginių premijų ar akcijų opcionų suteikimo planai, orientuoti į skatinimą už ilgalaikiųbendrovės tikslų pasiekimą) egzistuoja daugiausia tik teoriškai.

Premijos kaip ilgalaikio skatinimo formos yra gana retos, nors 29 proc. tyrime dalyvavusių įmonių teigia, kad turi kokias nors ilgalaikio skatinimo priemones. O Europos valstybėse vidutiniškai 39 proc. vadovų atlyginimo paketo sudaro ilgalaikės motyvavimo priemonės, 35 proc. – trumpalaikio skatinimo priedai ir premijos, o bazinis atlyginimas – tik 26 proc.

JAV vadovų atlyginimo paketas skiriasi nuo europietiškojo: jį vidutiniškai 57 proc. sudaro ilgalaikio motyvavimo priemonės, 28 proc. – trumpalaikio skatinimo premijos bei priedai ir tik 15 proc. bazinis atlyginimas.

Aukščiausio lygio vadovų atlyginimų rinkos tyrimą „Hay Group“ atliko 2009 m. spalio ir lapkričio mėnesiais. Jam dalyvavo 301 stambi ir vidutinė Lietuvos, Latvijos, Estijos įmonė, buvo surinkta informacija apie 574 aukščiausiojo lygio vadovų atlyginimo paketus. Didžioji dalis informaciją apie uždarbį pateikusių įmonių veikia Lietuvoje ir yra privataus kapitalo. Valstybės įmonės sudarė apie 10 proc. tyrime dalyvavusių mūsų šalies bendrovių.

Bendrovės „Hay Group“ specialistai pateikė tokį aukščiausio lygio vadovo portretą: šalyje veikiančios užsienio kapitalo bendrovės, turinčios apie 20 darbuotojų ir per metus gaunančios apie 10–15 mln. litų pajamų, vadovas, visiškai atsakingas už pelningumo rezultatus, vidutiniškai per metus uždirba 239,9 tūkst. litų bazinio atlyginimo (19,9 tūkst. litų per mėnesį). Visas piniginis atlyginimas, neatskaičius mokesčių, per metus siekia 272,2 tūkst. litų. Dažniausiai priedų dydis yra 13 proc., o premijų „lubos“ negali viršyti 40 proc. bazinio atlyginimo.

Beveik 80 proc. tokių vadovų turi įmonės automobilį, kurio kaina apie 130 tūkst. litų (dažniausiai pasitaikantys modeliai „VW Passat“ arba „Volvo S80“).