V. Maksvytis: beieškantis darbo jaunimas lengvai pasiduoda

Šiuo metu Europoje maždaug 14 mln. jaunų žmonių neturi darbo, Lietuva – ne išimtis. Pasak specialistų, darbo nerandančio jauno žmogaus motyvacija krinta, o ilgainiui patrauklesnis tampa gyvenimas iš pašalpų. Darbdaviai sako, kad paties jaunimo lūkesčiai – per dideli, tuo metu besirenkantieji profesiją neatsižvelgia į darbo rinką.

Anot Europos gyvenimo ir darbo sąlygų fondo atstovo Massimiliano Mascherinio, jaunimo nedarbo mastai Europoje yra milžiniški. Tarp M. Mascherinio minimų šalių – Graikijos, Ispanijos ar Airijos – atsiduria ir Lietuva. Čia, Darbo biržos duomenimis, šiuo metu yra 26 tūkst. jauno amžiaus bedarbių.

Pirmakursis norėtų uždirbti 2200 Lt

Pats jaunimas paklaustas, kodėl nemaža dalis jų neturi darbo, kaip vieną pagrindinių priežasčių įvardija patirties trūkumą. Tačiau pasak „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovės Odetos Bložienės, jaunimas tikisi per daug. „Pirmakursis studentas tikisi gauti mažiausiai 2200 Lt į rankas. Tai rodo, jog (...) jaunas žmogus nenori dirbti už mažesnį atlyginimą, neįvertindamas to, kad jo kompetencija, kvalifikacija nėra pakankama“, – sako O. Bložienė. Jos teigimu, už tokį atlyginimą darbdavys gali nusamdyti ir kvalifikaciją turintį darbuotoją.

Dėl jaunimo nedarbo kalta krizė

Tuo metu M. Mascherinio teigimu, jaunimo nedarbas – tai ekonominės krizės padarinys. Esą ekonominė krizė įkaitino visos Europos darbo rinką, tačiau ypač tarp jaunimo būtent todėl, kad krizės metu jaunimas negali konkuruoti su vyresnių žmonių kompetencija. Vis dėlto, pasak eksperto, ne visos šalys su jaunimo nedarbo problema susiduria dėl krizės. Pavyzdžiui, Italijoje ar Graikijoje problemos yra gilesnės ir šiose šalyse yra reikalingos reformos tam, kad būtų atgaivinta darbo rinka. Tačiau Lietuvą ir kitas Baltijos šalis pašnekovas priskiria prie nukentėjusių nuo krizės. Skaičiuojama, kad Lietuvoje 2008-aisiais ir 2009-aisiais jaunimo nedarbo lygis šoktelėjo dvigubai.

Priežasčių – ne viena

Anot Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vyriausiojo specialisto Valdo Maksvyčio, svarbiausia jaunimo nedarbo priežastis neabejotinai yra susijusi su ekonomine situacija. Esą Lietuvoje trūksta kokybiškų darbo vietų. Tačiau pagrindinių priežasčių, anot eksperto, galima būtų išskirti dar kelias: darbo patirties trūkumas, įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms ir nepakankamas išsilavinimas. „Ir [dar] tokia neformali galbūt [priežastis] – jauni žmonės yra maksimalistai. Labai dažnai pasitaiko, kad susidūrus su pirmosiomis nesėkmėmis, pritrūksta atkaklumo, jie lengvai pasiduoda, lengvai užsigauna“, – teigia V. Maksvytis. Jis taip pat priduria, jog jauniems žmonėms trūksta darbo paieškos įgūdžių.

Ilgalaikio nedarbo spąstai

Ką tik studijas baigęs jaunuolis, pasak specialistų, iš pradžių siekia kuo greičiau susirasti darbą ir turi daug idėjų. Tačiau, kai darbo nesiseka rasti mėnesį, kelis mėnesius ar net pusmetį, jo motyvacija krinta. „Atsiranda nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis. Įprantama gyventi patogiai“, – įsitikinęs V. Maksvytis.

Pasak asmeninių finansų ekspertės O. Bložienės, šiandien skirtumas tarp pašalpos ir minimalaus darbo užmokesčio yra nedidelis. Todėl nemažai daliai jaunų žmonių gyvenimas iš pašalpų tampa mielesnis nei darbas. „Nedirbti ir gauti įvairiausias nuolaidas, pašalpas, šildymams kompensacijas yra įmanoma. [Tačiau] turi būti kada nors pradžia ir ją kiekvienam reikia pereiti“, – sako O. Bložienė. Specialistų teigimu, jei jaunas žmogus pačioje pradžioje atsisakys dirbti už minimalų atlyginimą ar apskritai veltui, didelė tikimybė, jog darbo taip niekada ir negaus.

Turi atitikti darbo rinkos poreikius

Tuo metu jaunuoliai, ateityje norintys gauti darbą, turėtų pasirinkti perspektyvias specialybes. Pasak ekspertų, jaunas žmogus besirenkantis populiarią, tačiau nepaklausią specialybę, turi būti informuotas, jog vėliau jam gali kilti problemų.

Šiuo metu vis dar populiariausi – socialiniai mokslai. V. Maksvytis sako, jog kartais socialinių mokslų specialybėse reikia įdėti šiek tiek mažiau pastangų. Tuo metu darbo garantijų nėra, todėl, specialisto manymu, jauni žmonės neturėtų rinktis lengviausio kelio.

Jaunimo nedarbo prognozės kol kas – ne pačios šviesiausios. Tačiau gerėjimo ženklų jau galima matyti. Skaičiuojama, kad Lietuvoje jaunimo nedarbo lygis mažėja sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje.


Šiame straipsnyje: darbasdarbo rinkadarbuotojai

NAUJAUSI KOMENTARAI

premjeras

premjeras portretas
tegul tie prasciokai, kurie sako, kad reikia dirbt uz 600lt.,pagyvena metus be skolu...tada gali ir sneket...mes europos ubagai, todel pas mus ir atlyginimai tokie.jeigu nesugebi moket 2000lt. minimumo, tai bankrutuok.ateis kitas protingesnis, kurias sugebes bent atlyginimus moket...

XXI a. baudžiava Lietuvoje

XXI a. baudžiava Lietuvoje portretas
22 metus Lietuvą skurdino, partinių gaujų suformuotos, penkiolika vyriausybių. Štai kokioje padėtyje dabar yra Lietuvos žmonės. Kai ... Anglijoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį gali nusipirkti šešis produktus: - pieno 1 litrą; - miltų 1 kilogramą; - cukraus 1 kilogramą; - 6 kiaušinius; - aliejaus 1 litrą; - dyzelino 1 litrą. Tai ... Lietuvoje nekvalifikuotas darbininkas už minimalų valandinį atlygį nepajėgus nupirkti dyzelino 1 litro, aliejaus 1 litro (nes brangesnis už dyzeliną su akcizais) ir iš likusių keturių aukščiau išvardintų produktų gali nusipirkti tik vieną kurį nors, nes kitiems įsigyti pinigų jau nepakanka. (Tai yra 2012 kovo mėnesio tyrimo duomenys) Tokiom nežmoniškom sąlygom Lietuvoje skursta dirbantis jaunimas ir mes su mažiausiomis darbo pajamomis, tokiom sąlygom yra priversti vargti ir mūsų tėvai pensininkai. Gyventi oriai Lietuvoje trukdo štai šios partinės gaujos, kurios sukūrė Lietuvą netinkamą žmogui gyventi: - LSDP (Lietuvos socialdemokratų partija) ir gaujos vadeiva Algirdas Butkevičius; - TS LKD (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai) ir gaujos vadeiva Andrius Kubilius; - Partija Tvarka ir teisingumas su gaujos vadeiva Valentinu Mazuroniu; - Liberalų ir centro sąjunga su gaujos vadeiva Algiu Čapliku; - Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis ir gaujos vadeiva Eligijus Masiulis. Taip pat Lietuvai yra pavojingi Voldemar Tomaševski su Lietuvos lenkų rinkimine akcija, gaujos vadeiva rusas Viktor Uspaskich su darbo partija ir kiti į juos panašūs. Tai yra partinės gaujos, kurios dirbtinai skurdina bendruomenės žmones, naikina Lietuvą.

Kęstas

Kęstas  portretas
Lietuvoje lengviau, negu kitur Europoje, užsiimti verslu. R.Lazutkos straipsnis [1] rodo, kad darbo atlyginimas yra pakankamai mažas, o darbo našumas - pakankamai didelis, kad laisvai konkuruoti Europoje kaina ir dar gauti gražų pelną. Galima be vargo didinti kapitalą, kuris Lietuvoje dar ir mažiau apmokestinamas, negu darbas. Yra ir kita medalio pusė: R.Lazutka teigia, kad mūsų žmonės dirba gerai, o gauna gėdingai mažai. 1. R.Lazutka. Darbo ir kapitalo santykius lietuviams teks išsiaiškinti (48)
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    49
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių