Užsienio investuotojas Baltarusijoje - aukso vertės

Lietuvių statybų bendrovės mielai investuoja kaimynėje Baltarusijoje, nes užsienio investuotojas ten – lyg aukso veršis. „Jeigu investuotojas pasiskųs, o pasiskųsti jis gali net prezidentui, byrės galvelės tų, kurie prieš jį pakėlė ranką“, – taip pašnekovai tvirtino „Vilniaus dienai“. Baltarusijoje skandalingai nuskambėjo atvejis, kai praėjusiais metais sugriuvo Mogiliovo mieste lietuvių investuotojų statomas medienos perdirbimo fabrikas. Statybininkai tuomet bandė nuslėpti šį faktą, tačiau vietos spauda pranešė apie griuvusią statomos gamyklos sieną. Nukentėjusieji teisybės ieško iki šiol.

Užfiksavo griuvimo momentą

Griūties faktas buvo užfiksuotas ir vietos profesinių sąjungų susivienijimo, tačiau Mogiliovo prokuratūra ligi šiol atsisako pradėti tyrimą. Į „Vilniaus dieną“ kreipęsis baltarusių žurnalistas Igoris Borisovas iš Mogiliovo įsitikinęs, kad taip daroma ne be aukščiausios valdžios pritarimo. Žurnalisto tvirtinimu, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka asmeniškai įsakęs „neliesti“ investuotojų. „Visiškai tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties ir prokuratūra pabijojo imtis tyrimo, nors faktai akivaizdūs. A.Lukašenka bijo prarasti investuotojus ir visaip juos globoja bei saugo. Nenuostabu, kad kai kurie iš jų tuo piktnaudžiauja – dirba nekokybiškai, trumpiau tariant, daro broką, o kai į tą broką rodoma pirštu – prisidengia prezidentu“, – telefonu iš Mogiliovo kalbėjo I.Borisovas.

Abejoja sienos tvirtumu

Mogiliovo medžio apdirbimo gamykla šiuo metu veikia, o valdininkai visi ligi vieno neigia, kad sienos kažkada griuvo. Tiesa, įmonės generalinis direktorius Viktoras Adomaitis baltarusių spaudai pripažino, kad dalis sienos per statybas buvo nugriuvusi, tačiau tam jis neteikė per daug reikšmės . „Kiekvienas projektas turi savo rėmėjų ir priešininkų. Taip ir šiuo atveju. Kuo projektas didesnis, tuo didesnis pasipriešinimas. Daug kas prieštaravo, kad mes investuotume šičia. Tai kad per statybas nukrito dvi plytinės pertvaros... Na, žinote, statant visko nutinka. Būna, kad ir plaktukas iš rankų iškrenta. Mes šio atvejo net neregistravome kaip reikšmingo“, – Baltarusijos naujienų agentūrai „BelaPAN“ teigė V.Adomaitis. Kai kurie gamyklos darbuotojai įsitikinę, kad siena ligi šiol nėra tinkamai sutvirtinta, bet kuriuo metu ji gali nugriūti ir palaidoti po savimi dešimtis žmonių.

Plaukiantys pinigai užmerkia akis

Tai, kad investuotojai yra svarbūs kiekvienai šaliai, – natūralus dalykas. Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Dražinas nuolat akcentuoja, kad investuotojai Baltarusijoje yra laukiami, o jų investicijų stabilumas garantuojamas aukščiausiu lygiu. Daugiau nei 20 tūkst. JAV dolerių (per 50 tūkst. litų) investuojantis užsienio verslininkas Baltarusijoje gali tikėtis visokeriopos valdžios paramos ir mažesnio biurokratų kišimosi. Šiuos faktus patvirtino ir Baltarusijoje dirbantys bei investuojantys Lietuvos verslininkai. Kaune registruotos įmonės „Požeminiai darbai“ vadovas Raimondas Baikštys teigė, kad investuotojai šalyje kaimynėje gali jaustis saugūs. „Investuotojas Baltarusijoje labai gerbiamas, mylimas. Jeigu investuotojas pasiskųs, o pasiskųsti jis gali net prezidentui, byrės galvelės tų, kurie prieš tą investuotoją ranką pakėlė“, – tvirtino R.Baikštys.

Svarbių pažeidimų netoleruoja

Tačiau verslininkas neigia, jog toks valdžios palaikymas lemia tai, kad lietuviai ar kiti į šalį atvykstantys darbuotojai aplaidžiau atlieka savo darbus. Remdama investuotojus Baltarusijos valdžia, anot lietuvių verslininko, taip pat kelia ir nemažus reikalavimus. Kai kurios statybininkams sukurtos taisyklės netgi yra griežtesnės, nei taikomos ES. Be to, pasak R.Baikščio, investuotojai ir statybininkai iš Lietuvos laukiami ir vertinami Baltarusijoje pirmiausia todėl, nes dirba kokybiškai, o ne todėl, kad atsiveža milijoninių investicijų. „Nenorėčiau tikėti, kad lietuviai ar kiti investuotojai ateina kurti broko. Pas juos griežtos sąlygos, ir jeigu tau leidžiama investuoti, reikalaujama, kad darbas būtų atliktas kokybiškai. Griežčiausios normos yra išlikusios nuo Tarybų Sąjungos laikų, taip pat atsiranda ir naujų reikalavimų, o už jų nepaisymą, už prastą darbą gresia net kalėjimas“, – tikino šiuo metu Gardine besidarbuojantis verslininkas.

Pataria pastudijuoti įstatymus

Pasak R.Baikščio, verslas svetimoje valstybėje nėra lengvas darbas – reikia išmanyti tos valstybės įstatymus, ten galiojančią tvarką. „Jeigu kalbėtume apie užsienį, Baltarusijoje įsitvirtinti gal ir lengviau nei Vakarų Europoje. Nes Vakaruose darbuotojams reikia mokėti kur kas didesnius atlyginimus. Mes asmeniškai bandėme Libijoje savo verslą, tačiau po visų tų įvykių, kurie ten prasidėjo, gerai, kad gyvi likome“, – dėstė pašnekovas. Baltarusijoje lietuviams dažniausiai patikimi statyti prekybos centrai, logistikos objektai. Kol kas Baltarusijoje nėra buvę nė vieno atvejo, kad būtų sugriuvęs nors vienas lietuvių Baltarusijoje statytas pastatas. „Vargu ar kas įsileistų tokius statybininkus ir investuotojus, kurie ištisai daro broką. Žinoma, broko gali pasitaikyti, bet man atrodo, kad Lietuvoje jo būna daugiau. Lietuviai statybininkai pripratę prie liberalesnių taisyklių, o Baltarusijoje į darbą žiūrima griežtai“, – dėstė R.Baikštys.

Didžiausi konkurentai – kinai

Lietuvių investuotojai Baltarusijoje nesibaimina samdyti ir vietos darbuotojų, priešingai nei kinai, kurie šiuo metu vis aktyviau reiškiasi pas baltarusius. Kaimynėje valstybėje dirbantys investuotojai tikina jaučiantys konkurenciją, o tai, kad A.Lukašenka vaikosi kiekvieno, kas nori atnešti į Baltarusiją pinigų, esą ne visai tiesa. „Labai daug Baltarusijoje šiuo metu investuoja kinai. Jie stato visą kvartalą. Tačiau investuotojų iš Kinijos ypatumas tas, kad jie kartu su pinigais atsigabena ir savo darbo jėgą. Mums kol kas paprasčiau samdytis baltarusius, nes vežti lietuvius reiškia papildomas problemas – reikia gaminti darbines vizas, juos apgyvendinti, o tai didina projekto sąmatą“, – teigė verslininkas. R.Baikštys vis dėlto pripažino, kad lietuvių investuotojams pastaruoju metu vis dažniau tenka kviesti darbininkų iš Lietuvos, nes Baltarusijoje dabar juntamas darbo jėgos stygius. „Vien Minske, kiek pamenu, be jau dirbančių 26 tūkst. darbininkų, yra nuolatinis 2 tūkst. žmonių stygius. Daug baltarusių yra išvykę dirbti į Rusiją, tad neretai vykdant kokį nors didesnį projektą reikia vežtis savo žmonių. Nors kita vertus, tai ir gerai – kai Lietuvoje darbo nėra, taip išlaikomi specialistai, juolab kad Baltarusija šalia, tai ne Norvegija ar Anglija. Pavyzdžiui, Gardinas, kuriame mes dabar dirbame, mums arčiau nei Klaipėda“, – pabrėžė pašnekovas.


Šiame straipsnyje: statybosLietuvaBaltarusija

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    43
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių