Užsienio investicijų ateitis Lietuvoje dar nėra giedra

Pernykštį investicijų derlių papuošus stambiems užsienio investuotojams „Barclays“, IBM, o šiemet ir „Western UNION“, ūkio ministras sako, kad būtent šie sektoriai ir ateityje bus stipriausi kviečiant užsienio kompanijas į Lietuvą. Tačiau ekspertai perspėja, kad būtina taisyti įstatymų bazę, o naujai valdžiai, dr. dr. Nerijaus Pačėsos žodžiais, nustoti šluoti nauja šluota.

 Pernai vieną didžiausių įmonių „Fermentą“ nusipirkusi   amerikiečių bendrovė teigia į Lietuvos rinką atėjusi būtent dėl inovacijų bei kvalifikuotų darbuotojų. Ir anot kompanijos, ketvirčio milijardo dolerių pirkinys, beje vienas didžiausių šalies verslo istorijoje, tikrai pasiteisino.

„Lietuva labai patraukli investuotojams, ypač dėl labai stiprios švietimo sistemos ir dėl stiprios darbo etikos. Universitetuose tikrai koncentruojamasi į inovacijas. Tai yra labai svarbu mūsų užsakovams ir plėtojant naujas technologijas“, – teigia „Thermo Fisher Scientific“ viceprezidentas Alanas Malusas.   

Lietuvis verslininkas Ilja Laursas, didžiausios pasaulyje mobiliųjų programų ir žaidimų portalo įkūrėjas, pastebi, kad nuo to, kaip seksis atėjusiems stambiems užsienio verslininkams, priklausys visos būsimos užsienio investicijos.

„Nuo to, ar jos liks čia, ar jos liks patekintos ar toliau komunikuos, kad joms gerai sekasi Lietuvoje, kad Lietuva priėmė, jiems sekasi, manyčiau, priklausys ir tolimesnių bei didesnių investicijų atėjimas“, – pirmadienį sakė „GetJar“ vadovas I. Laursas.

Ekspertai perspėja, kad norint pastovių injekcijų iš užsienio, būtina ilgalaikė kelių dešimtmečių šalies ūkio strategija. Ir sutarimas, kad dabartinės valdžios aktyvią investicijų politiką tęs ir būsimos valdžios.

„Lietuvoje nauja valdžia nauja šluota šluoja. Kas paneigs galimybę, kad po naujų rinkimų mes neturėsime naujos valdžios, kuri kurs naują strategiją Lietuvai. Valstybė negali kas 4 metai blaškytis ieškodama savo kelio“, – ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Nerijus Pačėsa.

Pasak eksperto, pritraukiant investicijų taip pat būtina įveikti korupciją, užtikrinti žmonių socialines garantijas ir sustabdyti protų nutekėjimą. 


Šiame straipsnyje: BarclaysIBMWestern UnionGerJar

NAUJAUSI KOMENTARAI

Tonis

Tonis portretas
Reiketu susirupinti ir Lietuvos investicijomis, ne tik uzsienio,nes plusta is Lietuvos ne upeliais, o upemis.

Kęstas

Kęstas portretas
Tikrai A.Francas yra teisus. Jei nesugebame sukurti šiuolaikinę ekonomiką, tai kam mums reikalingi specialistai ir gabus jaunimas. Žema studijų Lietuvos universitetuose kokybė, aukšta studijų kaina, katastrofiško lygio bedarbystė verčia rimtai pagalvoti apie Lietuvos jaunimo parengimą studijoms užsienyje. Juk tas studijas pabaigę jauni žmonės gautų gerą darbą, atsiųstų ar atvežtų pinigų, kuriais paremtų ir tėviškės ekonomiką. Nelabai protinga būtų kepti bedarbius Lietuvai ar juodadarbius užsieniui iš mūsų gražaus ir gabaus jaunimo. Vidurinės mokyklos turėtų pagerinti konsultavimą, kaip ir kur geriau įstoti užsienyje. Svarbūs būtų ir patarimai apie pigesnes studijų vietas pasaulio universitetuose. Įstojus į vieną geriausių pasaulio universitetų École Normale Supérieure Prancūzijoje tektų mokėti tik £180 per metus, kai Didžiojoje Britanijoje panašus išsilavinimas kainuotų £9,000 per metus. Tiems, kurie nesimoko ir nenori mokytis prancūzų kalbos, taip pat yra didelis pasirinkimas ne vien tik Didžiojoje Britanijoje. Anglų kalba greitai tampa pasauline švietimo kalba. Maastrichte Niderlanduose aukštai vertinamos bakalauro studijos anglų kalba kainuoja 1 672 eurus arba £1,430 per metus. Universiteto koledže Maastrichte dėstoma platesnė programa, primenanti geriausius JAV humanitarinius universitetus. Vokietijoje bei Prancūzijoje studijos anglų kalba yra dar pigesnės. Turime pasirinkimą iš 2400 programų anglų kalba tik neangliškai kalbančiose Europos valstybėse. Galima studijuoti mediciną San Raffaele Universitete Milane, Italijoje, ekonomiką Aarhus Universitete Danijoje, jurisprudenciją Leidene, Niderlanduose, verslo vadybą IE Verslo Mokykloje Madride, Ispanijoje. Studentai iš Lietuvos gali paimti visus kursus anglų kalba Pekino universitete Kinijoje, užsirašydami papildomai nemokamiems kinų kalbos kursams. Pasirinkimas yra tikrai nemažas. Nemanau, kad mūsų valdžia rimtai apie jį pagalvojo, įvesdamą Lietuvos studentams riziką paskęsti tokiose žiauriose skolose, su kuria susiduriama, pasirenkant studijuoti Lietuvoje. Kam bausti lietuvius už tai, kad jie svajoja ir bando gauti išsilavinimą lietuvių kalba? Bet įstatymai jau priimti. Lietuvos studijų sistema jau pasikeitė. Laikas mums visiems prisitaikyti prie to, ką turime. Tai, ką turime, gana negražiai atrodo. Nusirašinėjimai ir kitos apgavystės yra dažni atvejai. Deja, jie turi rimtas pasekmes. Jei grupė, kurioje gerai mokaisi, puikiai nusirašinėja, arba pasamdo parašyti jiems puikius kursinius darbus, tai tavo gero mokymosi neužteks, nes rezultatai bus prastesni, negu tų apgavikų. Teks toliau Lietuvoje brangiai mokėti už studijas. Sukūrėme sistemą, kurioje kuo daugiau pinigų turi, tuo mažiau tau tenka mokėti. Tokia naivi krepšelių sistema yra tik Rusijoje ir Rumunijoje. Prancūzijoje ir Airijoje, kur baltosios pakankamai daug vaikų turi, sukuriamos sąlygos tiems vaikams gauti išsilavinimą, ir aukštasis mokslas yra praktiškai nemokamas. Tai kur tikroji nelaimė žmogui: studijuoti geriausiuose ar bent geruose pasaulio universitetuose, dirbti aukštos kvalifikacijos darbą už padorų uždarbį ar skursti Lietuvoje bedarbiu? Kodėl jūs bandote kvailinti laisvus jaunus žmones, slėpdami nuo jų emigracijos potencialą? Kodėl, taip naikindami lietuvių jaunimą, jūs dar drįstate vaizduoti pelėsiais padengtus patriotus?
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių