Užsienietiškas alus valgo vietos aludarių dalį

Nors tradiciškai vietinis alus yra perkamiausias tose valstybėse, kur gaminamas, pastaraisiais metais lietuviai vis dažniau savą alų iškeičia į importinį.

Anot rinką tiriančios bendrovės „ACNielsen Baltics“, per porą metų importuoto alaus rinkos dalis padvigubėjo nuo 5 iki beveik 11 procentų. Užsienietiško alaus importas ypač smarkiai augo pastaruoju metu. Vien praėjusiais metais įvežtinio alaus mažmeninėje prekyboje pardavimas pašoko beveik 66 procentais, o vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais – beveik 90 procentų.

„Vartotojai nori paragauti ir čekiško alaus, ir belgiško alaus, todėl yra importo augimas. Kita priežastis – padiktuota krizės. Vartotojas ieško pigesnės kainos. Mes pastebime tendenciją, jog, pavyzdžiui pernai tarp importinių alų atsirado baltarusiškas, kuris yra beveik 1 litu pigesnis už litrą“, – „Panoramai“ teigė „ACNielsen Baltics“ vadovas Artūras Urbanavičius.

Pardavėjai pastebi, kad plintantis įvežtinis alus – galvos skausmas, tačiau bent šiuo metu ne visiems Lietuvos gamintojams.

„Nepaisant to, kad lietuviškas alus populiariausias ir jo nuperkama daugiausia. Tačiau pastaruoju metu, mes pastebime, kad mažėja didžiųjų alaus daryklų pardavimai, tuo tarpu mažų daryklų pardavimai išlieką stabilūs. Šios alaus gamyklos turi savo pirkėją, atradusios nišą. Tai galima sakyti, kad importinis alus populiarėja didžiųjų alaus daryklų sąskaita“, – „Panoramai“ teigė „Maximos LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

Aludariai sako, kad vietos gamintojams kainomis konkuruoti su iš Rytų valstybių importuotu alumi – neapsimoka.

„Pelno sąskaita galima mažinti turbūt visose srityse, bet juk bet kurios įmonės misija yra gaminti pelną ir tenkinti vartotojus. Bet mažinti kainą tiek, kad būtumėm identiški ar būtume arti prie tų kainų – neįmanoma vien dėl žaliavų ar energetikos išlaidų skirtumų, kurie yra Baltarusijoje ir Rusijoje“, – teigia „Švyturio–Utenos alaus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.

Aludariai teigia, kad vietos pramonei būtų galima pagelbėti, jei įvežtiniam alui būtų taikomi importo muitai. Mat dabar Europos Sąjunga alkoholiui iš trečiųjų šalių jų netaiko, tačiau šios įvežtą produkcija iš Europos – apmokestina.

Pernai iš viso Lietuvoje alaus nupirkta 3,5 proc. daugiau, tačiau vietos aludariai alaus pardavė 4,5 procento mažiau.


Šiame straipsnyje: alus

NAUJAUSI KOMENTARAI

O

O portretas
ko čia stebėtis užsienietiškų išpopuliarėjimu, kai dingsta geri ir neperpasterizuoti lietuviški alūs, o vietoj jų plastikiniai atsiranda? Tame ir pliusas vietinio alaus, kad galima "gyvesnį" laiku vartotojui pristatyt. Vargu ar tikrai alus, jeigu butelį atidarius skonis savaitę nepasikeičia...

Tai gerai

Tai gerai portretas
Kad dideji gamyntojai,jau labai daug rusiu pradejo sintetinio alaus i rinka stumt,tai ir iesko zmones

kukis

kukis portretas
negeriu CHEMIKALINIO tipo lietuvisko alaus!!!
VISI KOMENTARAI 33
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių