- Giedrius Simonavičius, LTV "Panorama"
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors tradiciškai vietinis alus yra perkamiausias tose valstybėse, kur gaminamas, pastaraisiais metais lietuviai vis dažniau savą alų iškeičia į importinį.
Anot rinką tiriančios bendrovės „ACNielsen Baltics“, per porą metų importuoto alaus rinkos dalis padvigubėjo nuo 5 iki beveik 11 procentų. Užsienietiško alaus importas ypač smarkiai augo pastaruoju metu. Vien praėjusiais metais įvežtinio alaus mažmeninėje prekyboje pardavimas pašoko beveik 66 procentais, o vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais – beveik 90 procentų.
„Vartotojai nori paragauti ir čekiško alaus, ir belgiško alaus, todėl yra importo augimas. Kita priežastis – padiktuota krizės. Vartotojas ieško pigesnės kainos. Mes pastebime tendenciją, jog, pavyzdžiui pernai tarp importinių alų atsirado baltarusiškas, kuris yra beveik 1 litu pigesnis už litrą“, – „Panoramai“ teigė „ACNielsen Baltics“ vadovas Artūras Urbanavičius.
Pardavėjai pastebi, kad plintantis įvežtinis alus – galvos skausmas, tačiau bent šiuo metu ne visiems Lietuvos gamintojams.
„Nepaisant to, kad lietuviškas alus populiariausias ir jo nuperkama daugiausia. Tačiau pastaruoju metu, mes pastebime, kad mažėja didžiųjų alaus daryklų pardavimai, tuo tarpu mažų daryklų pardavimai išlieką stabilūs. Šios alaus gamyklos turi savo pirkėją, atradusios nišą. Tai galima sakyti, kad importinis alus populiarėja didžiųjų alaus daryklų sąskaita“, – „Panoramai“ teigė „Maximos LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.
Aludariai sako, kad vietos gamintojams kainomis konkuruoti su iš Rytų valstybių importuotu alumi – neapsimoka.
„Pelno sąskaita galima mažinti turbūt visose srityse, bet juk bet kurios įmonės misija yra gaminti pelną ir tenkinti vartotojus. Bet mažinti kainą tiek, kad būtumėm identiški ar būtume arti prie tų kainų – neįmanoma vien dėl žaliavų ar energetikos išlaidų skirtumų, kurie yra Baltarusijoje ir Rusijoje“, – teigia „Švyturio–Utenos alaus“ generalinis direktorius Rolandas Viršilas.
Aludariai teigia, kad vietos pramonei būtų galima pagelbėti, jei įvežtiniam alui būtų taikomi importo muitai. Mat dabar Europos Sąjunga alkoholiui iš trečiųjų šalių jų netaiko, tačiau šios įvežtą produkcija iš Europos – apmokestina.
Pernai iš viso Lietuvoje alaus nupirkta 3,5 proc. daugiau, tačiau vietos aludariai alaus pardavė 4,5 procento mažiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...