- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje dabar skolintis pigiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, bankų nustatyti valiutų rizikos apsidraudimo mechanizmai verčia skolintis ne ten, kur pigiau.
"Verslo žinios" rašo, kad eilių prie Lietuvos finansinių institucijų nėra. Nenusidrieks jos ir po Švedijos centrinio banko sprendimo savo šalyje padidinti palūkanų normas, dėl to ten gali pabrangti skolinimasis.
"Didesnieji mūsų bankai, tokie kaip Ūkio bankas, "Snoras", kurie turi išteklių, mėgina ieškoti užsienio klientų, tačiau skandinaviško kapitalo kreditinėms institucijoms tai neaktualu, nes daugumoje valstybių veikia jų filialai. Teoriškai, jei privatus asmuo kreiptųsi į banką, jis galėtų palyginti nesunkiai iš mūsų gauti paskolą, bet įmonėms tai sudėtingiau", - sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Patys bankai taip pat nesitiki sulaukti privačių klientų.
"Kalbant apie ekonominę logiką, vargiai įsivaizduojame Švedijos gyventojų ar verslininkų poreikį skolintis mūsų šalyje. Priežastis paprasta - valiutos kurso rizika. Švedijos piliečiai skolinasi Švedijos kronomis, todėl, net jei vietinės valiutos palūkanų normų lygis būtų keletą kartų didesnis nei Lietuvoje skolinantis litais ar eurais, galimybė skolintis kita valiuta ir prisiimti valiutos kurso riziką jiems vis tiek būtų nepriimtina", - tikino banko "Swedbank" atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė.
Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius pripažino, kad iki sunkmečio domėjosi galimybėmis gauti paskolą ir finansines garantijas Danijoje, nes ten buvo pigiau nei Lietuvoje.
"Šiandien mums ieškoti nebereikia, nes tiek senieji bankai, tiek mėginantys naujai įeiti į rinką patys siūlo savo paslaugas", - teigė pieninės vadovas.
Anot SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, ne kiekviena įmonė gali tiesiogiai skolintis užsienyje, nes reikia tapti reitinguojama bendrove.
"Kai kurios mūsų šalies didžiosios bendrovės gauna paskolų ne Lietuvoje, tačiau tai nėra masinis reiškinys. Smulkioms įmonėms šis kelias dar sudėtingesnis, nes užsienio bankai nežino jų kredito istorijos", - sakė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai9
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...
-
Bankų pelnai auga, tačiau klientams – jokios naudos: už kai kurias paslaugas tenka mokėti daugiau8
Kai kurie didieji bankai daliai klientų brangina dalį savo paslaugų. Kai kuriems gyventojams brangiau atsieis didesnės sumos išgryninimas, o daliai viename banke teks atseikėti daugiau ir už papildomą debeto kortelę. Bankininkai aiškina, ...
-
Vėjo jėgainės avarija: tyrimas tebevyksta2
Kovo pradžioje griausmingai subyrėjusios ir kelių kilometrų spinduliu aplinkui gyvenančius žmones išgąsdinusios vėjo jėgainės avarijos aplinkybės iki šiol nežinomos. ...
-
Lietuvos pašto pelnas 2023 m. siekė 5,1 mln. eurų4
Lietuvos pašto (LP) pajamos 2023 m. siekė 14,4 mln. eurų, o pelnas – 5,1 mln. eurų, praneša generalinis direktorius Rolandas Zukas. Anot jo, tokie pelningi metai leis į valstybės biudžetą už 2023 m. pervesti 3,1 mln. eurų dividend...