- lrt.lt, DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kvalifikuoti lietuvių darbininkai uždirba daugiau nei lenkai, bet mažiau už rusus. Didžiausiomis algomis gali džiaugtis vokiečiai.
Lyginti trijų pozicijų - priimamojo sekretorės, prekinio ženklo vadybininko ir žmogiškųjų išteklių valdymo vadovo atlyginimai Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje (Maskvoje ir keliose didžiausiose miestuose) ir Vokietijoje.
„Didžiausius atlyginimus gauna Vokietijos darbuotojai, tačiau įvertinus pareigybės atlyginimą ir pragyvenimo lygį šalyje, į priekį stipriai išsiveržia Rusija. Lietuvoje atlyginimai yra panašūs, o kai kuriais atvejais ir didesni nei Lenkijos, kuriai vienintelei Europoje kol kas pavyko išvengti recesijos“, - teigia „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.
Pasak „Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų konsultantės Astos Sakalauskaitės, pradedančiojo administracijos darbuotojo, pvz., priimamojo sekretorės atlyginimas prieš mokesčius Vokietijoje yra 3,7 karto didesnis nei Lietuvoje.
Rusijoje šio lygio darbuotojams mokami apie 10 proc. didesni atlyginimai, Lenkijoje atlyginimų dydis praktiškai nesiskiria nuo mokamų Lietuvoje.
Panašios tendencijos išlieka ir atskaičius darbuotojo mokamus mokesčius: priimamojo sekretorė daugiausiai uždirba Vokietijoje - beveik 3 kartus daugiau nei Lietuvoje, Rusijoje - ketvirtadaliu daugiau, Lenkijoje - beveik 10 proc. daugiau nei Lietuvoje.
Įvertinus gaunamo atlyginimo ir pragyvenimo lygio santykį šalyse, lietuvių sekretorių uždarbis daugiau nei pusantro karto mažesnis nei Vokietijos ir Rusijos sekretorių, tačiau beveik 20 proc. didesnis nei lenkų.
Patyrusių tam tikros srities specialistų, pavyzdžiui prekinio ženklo vadybininkų, darbo sutartyse didžiausi atlyginimai vėlgi įrašyti Vokietijoje - 2,5 karto didesni nei Lietuvoje. Lenkijoje - apie 20 procentų, o Rusijoje vos 5 proc. didesni nei Lietuvoje.
Ir nors šių specialistų „į rankas“ gaunamas atlyginimas Vokietijoje beveik 2 kartais, o Rusijoje tik 20 proc. didesnis nei Lietuvoje, įvertinus pragyvenimo lygį šiose šalyse, Rusijos prekinio ženklo vadybininkas uždirba daugiausiai, Vokietijoje šis specialistas uždirba apie 20 proc. daugiau, o Lenkijoje apie 20 proc. mažiau nei Lietuvoje.
Vidurinės grandies vadovų, pavyzdžiui žmogiškųjų išteklių valdymo vadovo atlyginimai, neatskaičius mokesčių, Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi daugiau nei dvigubai. Lenkijoje šių vadovų atlyginimai beveik 20 proc. didesni nei Lietuvoje. Nors Rusijoje šių vadovų „popierinis“ atlyginimas tik apie 10 proc. didesnis nei Lietuvoje, „į rankas“ jie gauna apie 20 proc. didesnį atlyginimą, o įvertinus pragyvenimo lygį - net pusantro karto daugiau nei vadovai Lietuvoje.
Ir atvirkščiai - nors Vokietijoje šių vadovų „į rankas“ gaunamas atlyginimas daugiau nei pusantro karto didesnis negu Lietuvoje, įvertinus pragyvenimo lygį galima sakyti, kad Lietuvos ir Vokietijos personalo vadovų uždarbis - labai panašus. Lenkijoje šio lygio darbuotojų atlyginimai, įvertinus pragyvenimo lygį, beveik 20 proc. mažesni nei Lietuvoje.
„Vokietijoje atlyginimai neatskaičius mokesčių yra didžiausi tarp lyginamų šalių, tačiau išskaičiavus mokesčius ir įvertinus pragyvenimo lygį šalyse, situacija keičiasi - pagal kvalifikuotų specialistų ir vadovų atlyginimus pirmauja Rusija. Lietuva smarkiai atsilieka nuo Vokietijos lyginant žemiausių, mažai kvalifikacijos reikalaujančių pareigybių atlyginimus, tačiau kuo aukštesnės pareigos, tuo mažesnis atotrūkis tarp Lietuvoje ir Vokietijoje mokamų atlyginimų“, - teigia A. Sakalauskaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...