Uždirbame daugiau nei lenkai, bet mažiau nei rusai

Kvalifikuoti lietuvių darbininkai uždirba daugiau nei lenkai, bet mažiau už rusus. Didžiausiomis algomis gali džiaugtis vokiečiai.

Lyginti trijų pozicijų - priimamojo sekretorės, prekinio ženklo vadybininko ir žmogiškųjų išteklių valdymo vadovo atlyginimai Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje (Maskvoje ir keliose didžiausiose miestuose) ir Vokietijoje.

„Didžiausius atlyginimus gauna Vokietijos darbuotojai, tačiau įvertinus pareigybės atlyginimą ir pragyvenimo lygį šalyje, į priekį stipriai išsiveržia Rusija. Lietuvoje atlyginimai yra panašūs, o kai kuriais atvejais ir didesni nei Lenkijos, kuriai vienintelei Europoje kol kas pavyko išvengti recesijos“, - teigia „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Pasak „Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų konsultantės Astos Sakalauskaitės, pradedančiojo administracijos darbuotojo, pvz., priimamojo sekretorės atlyginimas prieš mokesčius Vokietijoje yra 3,7 karto didesnis nei Lietuvoje.

Rusijoje šio lygio darbuotojams mokami apie 10 proc. didesni atlyginimai, Lenkijoje atlyginimų dydis praktiškai nesiskiria nuo mokamų Lietuvoje.

Panašios tendencijos išlieka ir atskaičius darbuotojo mokamus mokesčius: priimamojo sekretorė daugiausiai uždirba Vokietijoje - beveik 3 kartus daugiau nei Lietuvoje, Rusijoje - ketvirtadaliu daugiau, Lenkijoje - beveik 10 proc. daugiau nei Lietuvoje.

Įvertinus gaunamo atlyginimo ir pragyvenimo lygio santykį šalyse, lietuvių sekretorių uždarbis daugiau nei pusantro karto mažesnis nei Vokietijos ir Rusijos sekretorių, tačiau beveik 20 proc. didesnis nei lenkų.

Patyrusių tam tikros srities specialistų, pavyzdžiui prekinio ženklo vadybininkų, darbo sutartyse didžiausi atlyginimai vėlgi įrašyti Vokietijoje - 2,5 karto didesni nei Lietuvoje. Lenkijoje - apie 20 procentų, o Rusijoje vos 5 proc. didesni nei Lietuvoje.

Ir nors šių specialistų „į rankas“ gaunamas atlyginimas Vokietijoje beveik 2 kartais, o Rusijoje tik 20 proc. didesnis nei Lietuvoje, įvertinus pragyvenimo lygį šiose šalyse, Rusijos prekinio ženklo vadybininkas uždirba daugiausiai, Vokietijoje šis specialistas uždirba apie 20 proc. daugiau, o Lenkijoje apie 20 proc. mažiau nei Lietuvoje.

Vidurinės grandies vadovų, pavyzdžiui žmogiškųjų išteklių valdymo vadovo atlyginimai, neatskaičius mokesčių, Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi daugiau nei dvigubai. Lenkijoje šių vadovų atlyginimai beveik 20 proc. didesni nei Lietuvoje. Nors Rusijoje šių vadovų „popierinis“ atlyginimas tik apie 10 proc. didesnis nei Lietuvoje, „į rankas“ jie gauna apie 20 proc. didesnį atlyginimą, o įvertinus pragyvenimo lygį - net pusantro karto daugiau nei vadovai Lietuvoje.

Ir atvirkščiai - nors Vokietijoje šių vadovų „į rankas“ gaunamas atlyginimas daugiau nei pusantro karto didesnis negu Lietuvoje, įvertinus pragyvenimo lygį galima sakyti, kad Lietuvos ir Vokietijos personalo vadovų uždarbis - labai panašus. Lenkijoje šio lygio darbuotojų atlyginimai, įvertinus pragyvenimo lygį, beveik 20 proc. mažesni nei Lietuvoje.  

„Vokietijoje atlyginimai neatskaičius mokesčių yra didžiausi tarp lyginamų šalių, tačiau išskaičiavus mokesčius ir įvertinus pragyvenimo lygį šalyse, situacija keičiasi - pagal kvalifikuotų specialistų ir vadovų atlyginimus pirmauja Rusija. Lietuva smarkiai atsilieka nuo Vokietijos lyginant žemiausių, mažai kvalifikacijos reikalaujančių pareigybių atlyginimus, tačiau kuo aukštesnės pareigos, tuo mažesnis atotrūkis tarp Lietuvoje ir Vokietijoje mokamų atlyginimų“, - teigia A. Sakalauskaitė.