Uždirbame daugiau nei lenkai, bet mažiau nei rusai

Kvalifikuoti lietuvių darbininkai uždirba daugiau nei lenkai, bet mažiau už rusus. Didžiausiomis algomis gali džiaugtis vokiečiai.

Lyginti trijų pozicijų - priimamojo sekretorės, prekinio ženklo vadybininko ir žmogiškųjų išteklių valdymo vadovo atlyginimai Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje (Maskvoje ir keliose didžiausiose miestuose) ir Vokietijoje.

„Didžiausius atlyginimus gauna Vokietijos darbuotojai, tačiau įvertinus pareigybės atlyginimą ir pragyvenimo lygį šalyje, į priekį stipriai išsiveržia Rusija. Lietuvoje atlyginimai yra panašūs, o kai kuriais atvejais ir didesni nei Lenkijos, kuriai vienintelei Europoje kol kas pavyko išvengti recesijos“, - teigia „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims Neda Songinaitė.

Pasak „Hay Group“ atlygio informacinių paslaugų konsultantės Astos Sakalauskaitės, pradedančiojo administracijos darbuotojo, pvz., priimamojo sekretorės atlyginimas prieš mokesčius Vokietijoje yra 3,7 karto didesnis nei Lietuvoje.

Rusijoje šio lygio darbuotojams mokami apie 10 proc. didesni atlyginimai, Lenkijoje atlyginimų dydis praktiškai nesiskiria nuo mokamų Lietuvoje.

Panašios tendencijos išlieka ir atskaičius darbuotojo mokamus mokesčius: priimamojo sekretorė daugiausiai uždirba Vokietijoje - beveik 3 kartus daugiau nei Lietuvoje, Rusijoje - ketvirtadaliu daugiau, Lenkijoje - beveik 10 proc. daugiau nei Lietuvoje.

Įvertinus gaunamo atlyginimo ir pragyvenimo lygio santykį šalyse, lietuvių sekretorių uždarbis daugiau nei pusantro karto mažesnis nei Vokietijos ir Rusijos sekretorių, tačiau beveik 20 proc. didesnis nei lenkų.

Patyrusių tam tikros srities specialistų, pavyzdžiui prekinio ženklo vadybininkų, darbo sutartyse didžiausi atlyginimai vėlgi įrašyti Vokietijoje - 2,5 karto didesni nei Lietuvoje. Lenkijoje - apie 20 procentų, o Rusijoje vos 5 proc. didesni nei Lietuvoje.

Ir nors šių specialistų „į rankas“ gaunamas atlyginimas Vokietijoje beveik 2 kartais, o Rusijoje tik 20 proc. didesnis nei Lietuvoje, įvertinus pragyvenimo lygį šiose šalyse, Rusijos prekinio ženklo vadybininkas uždirba daugiausiai, Vokietijoje šis specialistas uždirba apie 20 proc. daugiau, o Lenkijoje apie 20 proc. mažiau nei Lietuvoje.

Vidurinės grandies vadovų, pavyzdžiui žmogiškųjų išteklių valdymo vadovo atlyginimai, neatskaičius mokesčių, Vokietijoje ir Lietuvoje skiriasi daugiau nei dvigubai. Lenkijoje šių vadovų atlyginimai beveik 20 proc. didesni nei Lietuvoje. Nors Rusijoje šių vadovų „popierinis“ atlyginimas tik apie 10 proc. didesnis nei Lietuvoje, „į rankas“ jie gauna apie 20 proc. didesnį atlyginimą, o įvertinus pragyvenimo lygį - net pusantro karto daugiau nei vadovai Lietuvoje.

Ir atvirkščiai - nors Vokietijoje šių vadovų „į rankas“ gaunamas atlyginimas daugiau nei pusantro karto didesnis negu Lietuvoje, įvertinus pragyvenimo lygį galima sakyti, kad Lietuvos ir Vokietijos personalo vadovų uždarbis - labai panašus. Lenkijoje šio lygio darbuotojų atlyginimai, įvertinus pragyvenimo lygį, beveik 20 proc. mažesni nei Lietuvoje.  

„Vokietijoje atlyginimai neatskaičius mokesčių yra didžiausi tarp lyginamų šalių, tačiau išskaičiavus mokesčius ir įvertinus pragyvenimo lygį šalyse, situacija keičiasi - pagal kvalifikuotų specialistų ir vadovų atlyginimus pirmauja Rusija. Lietuva smarkiai atsilieka nuo Vokietijos lyginant žemiausių, mažai kvalifikacijos reikalaujančių pareigybių atlyginimus, tačiau kuo aukštesnės pareigos, tuo mažesnis atotrūkis tarp Lietuvoje ir Vokietijoje mokamų atlyginimų“, - teigia A. Sakalauskaitė.


Šiame straipsnyje: algosdarbininkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    50
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių