Už vandenį - du mokesčiai

Nuo rugsėjo klaipėdiečiams pasunkės mokesčių našta. Teks ne tik brangiau mokėti už vandenį, bet ir prisidės ne vienas, o du abonentiniai mokesčiai.

Teks mokėti dar brangiau

Gavę sąskaitas už vandenį ir perskaitę informaciją apie nuo rugsėjo 1-osios įsigaliosiančias kainas, klaipėdiečiai nustėro, - už šią paslaugą teks mokėti ne vieną, o du abonentinius mokesčius.

Be pastarųjų, reikia mokėti už šaltą vandenį ir nuotekas, už šaltą vandenį pašildymui ir nuotekas, taip pat ir už temperatūros palaikymą.

„Nesuprantame, kas darosi. Nustebome, kai pamatėme du abonentinius mokesčius. Apie antrąjį niekas nebuvo užsiminęs. Toks sprendimas keistas. Juk perkant pieną nėra išskirti atskiri mokesčiai už pakuotę ar pasterizavimą. Mokame už gaminį. Kodėl šiuo atveju paslauga viena, o turime mokėti visą eilę mokesčių?" - toks klausimas kilo daugeliui sąskaitas gavusių klaipėdiečių.

Gyventojo skundą dėl tarybos patvirtintų mokesčių už vandenį yra gavęs ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius.

Nuo rugsėjo 1 dienos klaipėdiečiai už šaltą vandenį ir nuotekas mokės 4,71, už kubinį metrą, už šaltą vandenį pašildymui ir nuotekas - 4,19 lito.

Nustatyta, jog kiekvieną mėnesį gyventojai turės mokėti nuolatinį mokestį - pardavimo kainą. Gyventojams, atsiskaitantiems pagal skaitiklius bute, jis bus 4,63 lito. Klaipėdiečiai turės mokėti ir mėnesinį papildomą karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokestį. Butui jis sieks 2,11 lito.

Naujas vandens kainas ir papildomus mokesčius miesto taryba patvirtino liepos 17-ąją vykusiame posėdyje. Prognozuojama, jog vanduo pabrangs apie 18 proc.

Su teisių gynėjais nesitarė

Tokį sprendimą miesto taryba priėmė nepasitarusi su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Klaipėdos skyriaus vedėjas Raimondas Kontrimas pasakojo, jog savivaldybė ir jo vadovaujama tarnyba yra sutarusi, kad prieš priimant panašius sprendimus bus pasitarta.

„Anksčiau miesto valdžia šios sąlygos paisė. Tokius sprendimus visada aptardavo su mūsų tarnyba. Tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta", - tvirtino vedėjas.

R.Kontrimas negalėjo vienareikšmiškai pasakyti, ar du abonentiniai mokesčiai už vandenį nepažeidžia vartotojų teisių. Tačiau jis aiškino, jog į pardavimo kainą ir atsiskaitomųjų karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčius įtrauktos skirtingos sąnaudos, kurios nesidubliuoja.

„Šie mokesčiai - naujas dalykas. Su mūsų tarnyba jie nediskutuoti, todėl rengsime apklausą, situacijos analizę, o tada spręsime. Gerai, kad įmonė „Klaipėdos vanduo" tvarkosi, tačiau mokesčiai gyventojams neturi būti našta", - pabrėžė vedėjas.

Siekia išvengti nuostolių

Bendrovės vadovas aiškino, jog į pardavimo kainą įskaičiuota šalto vandens skaitiklio aptarnavimas, sąskaitų siuntimas ir abonentų tarnybos išlaikymo išlaidos. Į antrąjį - karšto vandens skaitiklių priežiūra, pastatymas, nusidėvėjimo išlaidos, tikrinimas.

Šis mokestis nustatytas remiantis Šilumos ūkio įstatymu. Klaipėdoje nėra atskiro karšto vandens tiekėjo. Šiluma jam ruošti perkama iš įmonės „Klaipėdos energija", o šaltas vanduo pašildymui - iš įmonės „Klaipėdos vanduo". Pasak pastarosios vadovo Leono Makūno, esant tokiam karšto vandens aprūpinimui, neaišku, kas turi prižiūrėti karšto vandens skaitiklius.

Prieš trejus metus Vyriausybė savo nutarimu šalto vandens tiekėjus įpareigojo nemokamai sumontuoti skaitiklius butuose. L.Makūno teigimu, bendrovė „Klaipėdos vanduo" vykdė šį reikalavimą. Tačiau karšto vandens skaitikliai buvo keičiami tik tuo atveju, jei gyventojas susimokėdavo.

2006 metais patvirtinta atsiskaitymo už vandenį daugiabučiuose tvarka, pagal kurią miesto taryba įmonę „Klaipėdos vanduo" įpareigojo pakeisti karšto vandens skaitiklius, o išlaidas dalytis perpus su bendrove „Klaipėdos energija". Dėl to, pasak L.Makūno, bendrovės patyrė nuostolių.

„Įtraukti karšto vandens skaitiklių aptarnavimo mokesčio į bendrą kainą negalima, nes nėra karšto vandens tiekėjo. Metų pradžioje Šilumos įstatyme numatyta, kad miesto taryba gali nustatyti atskirą karšto vandens skaitiklių mokestį. Taryba taip ir padarė", - aiškino L.Makūnas.

Už karšto vandens skaitiklių priežiūrą gyventojai mokės po 2,11 lito už butą per mėnesį. Per metus vienas butas sumokės apie 25 litus. Tiek kainuoja skaitiklio įrengimas, o jo patikrinimai atliekami kartą per ketverius metus.

Klaipėda įsivedė pirma

Lietuvoje Klaipėda pirmoji įsivedė du abonentinius mokesčius. Pusėje šalies miestų yra atskiras karšto vandenį tiekėjas, ir aptarnavimo problemų nekyla.

Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė aiškino, kad jei būtų karšto vandens tiekėjas, skaitiklio priežiūros mokestis įeitų į jo kainą.

„Kol nėra apsispręsta, kas Klaipėdoje yra karšto vandens tiekėjas - „Klaipėdos energija" ar „Klaipėdos vanduo" - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neleido susumuoti pardavimo kainos ir karšto vandens skaitiklio priežiūros mokesčių", - aiškino mero pavaduotoja.

J.Simonavičiūtės nuomone, kai norima viską tiksliai sudėlioti, išskaidyti atsiranda daugiau painiavos. Jos teigimu, turėtų būti vienas vandens tiekėjas, o mokesčiai sujungti į vieną. Tada gyventojams būtų aišku, koks tas mokestis - didelis ar mažas.

Paklausta, kodėl Klaipėdoje nėra apibrėžtas karšto vandens tiekėjas, vicemerė atsakė: „Tai ilgų diskusijų objektas - neaiški įstatyminė bazė, miesto technologinė specifika". 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau
    PVM sąskaitas faktūras teikti bus paprasčiau

    Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (VMI) informuoja, kad verslo atstovai jau gali duomenis į i.SAF teikti pasinaudodami žiniatinklio paslauga, t.y. automatiškai perduodant registrus į VMI. Taip pat suteikiama galimybė sa...

  • Trečdalis Lietuvos įmonių – už darbuotojų skatinimą finansiniais produktais
    Trečdalis Lietuvos įmonių – už darbuotojų skatinimą finansiniais produktais

    Beveik trečdalis Lietuvos įmonių vadovų mano, kad veiksminga priemonė skatinti darbuotojus yra finansiniai produktai, tokie kaip gyvybės draudimas ar investicinis gyvybės draudimas. 28 proc. įmonių darbuotojus draudžia gyvybės draudimu, kas de&scaro...

  • Aludariai: dalis planuojamų pataisų – per drastiškos
    Aludariai: dalis planuojamų pataisų – per drastiškos

    Vyriausybei rengiant išvadas dėl galimų alkoholio prekybos draudimų, aludariai sako, kad dalis planuojamų pataisų – vis dar per drastiškos. Pavyzdžiui, visiškas reklamos draudimas. ...

  • Mokykla – perspektyvių specialistų kalvė
    Mokykla – perspektyvių specialistų kalvė

    Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklą kasmet baigia apie 350 auklėtinių, kurie nesunkiai įsilieja į darbo rinką ir įgytas žinias pritaiko praktikoje. Tam, kad jaunuoliams būtų paprasčiau apsispręsti dėl savo ateities, mokykla pakvies į Atvirų d...

  • Lietuvių kilmės JAV respublikonas ragina spausti Baltarusiją dėl Astravo AE
    Lietuvių kilmės JAV respublikonas ragina spausti Baltarusiją dėl Astravo AE

    Jungtinių Valstijų kongresmenas respublikonas Johnas Shimkus (Džonas Šimkus), kreipdamasis į JAV  įstatymų leidėjus, paragino spausti Baltarusiją, jog ši įsileistų tarptautinius stebėtojus į statomą Astravo atominę elektrinę. ...

  • Seime – nauji siūlymai drausti vidaus sandorius
    Seime – nauji siūlymai drausti vidaus sandorius

    Seimui linkstant nedrausti, o tik kiek sugriežtinti vidaus sandorius, trys Seimo nariai siūlo jų atsisakyti ir įregistravo tai numatančias pataisas. Seimas šį ketvirtadienį ketina galutinai apsispręsti dėl vidaus sandorių likimo. ...

    1
  • Seimo pirmininkas: migracija mažės, jei vidutinis atlyginimas sieks 1100 eurų
    Seimo pirmininkas: migracija mažės, jei vidutinis atlyginimas sieks 1100 eurų

    Esminis veiksnys, galintis sumažinti emigraciją iš Lietuvos, yra atlyginimų kėlimas, migracija normalizuotųsi vidutiniam atlyginimui pasiekus 1100 eurų, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. ...

    9
  • Didesni akcizai pučia kainas
    Didesni akcizai pučia kainas

    Bemaž mėnesį galiojantys didesni akcizai alkoholiui kursto aistras. Neslepiama, kad, išeikvoję anksčiau turėtas svaigiųjų gėrimų atsargas, verslininkai bus priversti kilstelėti kainas. Kai kur jos jau išaugo. ...

    8
  • Miestuose atsiras daugiau už ES lėšas sutvarkytų parkų?
    Miestuose atsiras daugiau už ES lėšas sutvarkytų parkų?

    Šalies miestuose netrukus gali atsirasti daugiau už Europos Sąjungos (ES) lėšas sutvarkytų parkų. Seimui siūloma palengvinti tvarką, pagal kurią savivaldybės iš Nacionalinė žemės tarnybos (NŽT) galėtų perimti valstybinius mi...

    1
  • Ekologiniai ūkiai liks be išmokų
    Ekologiniai ūkiai liks be išmokų

    Šalies Vyriausybės plane numatyta per artimiausius trejus metus ekologinių ūkių dirbamus žemės plotus padidinti 2 proc., tačiau bent dėl pirmųjų valdžios darbų greičiausiai tiek pat ar net smarkiau šie plotai sumenks. Žemės ūkio m...

Daugiau straipsnių