Universitetuose skatinama verslumo kultūra

Mūsų visuomenė, mokslo ir verslo bendruomenė nuolat diskutuoja, jog Lietuvos pramonė būtų gerokai stipresnė, jei sugebėtų glaudžiai bendradarbiauti su mokslu. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad šios kalbos pagaliau įgauna konkrečias formas: prie aukštųjų mokyklų steigiasi įvairūs padaliniai, padedantys stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Siūlomi  unikalūs sprendimai

Jau vienerius metus Kauno technologijos universitete (KTU) veikia Inovacijų ir verslo centras (IVC). Jo direktoriaus dr. Almanto Danilevičiaus teigimu, su universitetu dažniausiai bendradarbiauja tos įmonės, kurios ieško unikalių pažangių sprendimų, pavyzdžiui, kaip tobulinti produktą ar sumažinti produkcijos savikainą, sukurti naujo produkto prototipą ir jį efektyviai parduoti.

„Tai nebūtinai stambios įmonės, tačiau paprastai joms būdinga aukšta inovacijų kultūra įmonės viduje. Kaip tokias įmones galime paminėti bendroves „Biok laboratorija“, „Biomed“, „Fima“, Šveicarijos kompaniją „D-Target“, „Thermo fisher“. Su jomis universiteto atstovai jau ne kartą susitiko ir diskutavo, kaip būtų galima dirbti įvairiose mokslo srityse“, - pridūrė dr. A. Danilevičius.

Domina verslo poreikiai

Kauno technologijos universitetas atliko apklausą, kuria norėta išsiaiškinti bendradarbiavimo su verslu kryptis ir jų svarbą. Tyrime buvo apklausta apie 200 su KTU bendraujančių įmonių atstovų. Apklausa parodė, jog pagrindinės darbdavių glaudesnio bendradarbiavimo su KTU kliūtys – aiškaus KTU ir organizacijos bendradarbiavimo mechanizmo trūkumas („visiškai sutinka“ / „sutinka“: 67 %) ir nepakankama komunikacija tarp KTU ir organizacijos (54 %).

„Siekiant išspręsti minėtas problemas buvo pasiūlytas sprendimas – vieno langelio principas, - aiškina dr. A. Danilevičiaus. - „Taip mes galime užtikrinti greitą ir tiesioginį ryšį su įmone.“ Įmonei pakanka paskambinti ir išsakyti savo pageidavimus technologijų perdavimo specialistui, o šio tikslas – įvertinus įmonės poreikius skubiai surasti universitete institutą arba laboratoriją, kuri pagelbėtų įmonei. Jau metus KTU veikiantis vieno langelio principas pasiteisino ir jau atnešė lūkesčius viršijančių rezultatų.

Skatinamas jaunimo verslumas

„StartupSpace“, padedantis kurti pumpurines įmones ir verslus, per metus įkūrė net penkiolika įmonių; studentai ir kiti jaunieji verslininkai pritraukė daugiau kaip pusę milijono litų. Įmonė surengė per šimtą renginių: vienas iš jų tarptautinė konferencija „Silicon Valley Comes to the Baltics” ir „StartupWeekend Lithuania“.

„StartupSpace” studentai aktyviai aptaria inovatyvias idėjas ir kuria savo verslus“, - teigia KTU „StartupSpace“ vadovas Justinas Katkus. Anot jo, per pastaruosius metus Lietuvoje buvo padarytas didelis šuolis skatinant tiek jaunimą, tiek mokslininkus burtis kartu ir kurti technologijomis grįstas naujoves ir įmones.

Galimybių skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą tikrai netrūksta, juolab kad ir pati Vyriausybė finansinėmis priemonėmis skatina dirbti kartu. Vienas iš pavyzdžių - priemonė „Inočekiai LT“, kuri skirta inovacinę veiklą pradedantiesiems ar vykdantiems smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) subjektams. Šios priemonės pagrindinis bruožas – „greiti pinigai verslui“, t.y. greitai gaunama parama moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai. Paramos gavimo procedūras yra supaprastintos, paramos suma gali siekti iki 20 tūkst. Lt.

Negana to, paskutinioji KTU Inovacijų ir verslo centras kartu su UAB „Omnitel“, UAB „App Camp“ ir „Samsung Electronics Baltics SIA“ iniciatyva leido atidaryti didžiausią Lietuvoje mobiliųjų aplikacijų laboratoriją. Čia studentai  mokosi šiuolaikinių informacinių ir telekomunikacijų technologijų, atlieka praktikos darbus, tyrėjai vykdo mokslinius tyrimus, verslo įmonių specialistai gilinsis į mobiliųjų telekomunikacijų srities aktualių problemų sprendimus. Reikšmingiausi mokslinių ir praktinių tyrimų rezultatai bus pateikti mokslinėse ir mokslo populiarinimo publikacijose, su jais susipažins visuomenė.

Naujos bendradarbiavimo galimybės

Anot KTU IVC direktoriaus, universitetai atranda vis naujas ir efektyvesnes bendradarbiavimo formas su verslu. „Ne ką mažiau svarbu ir pačius mokslininkus, studentus mokyti, kaip dirbti su įmonėmis, kaip perkelti technologijas į gamybą, naujų produktų kūrimą. Todėl viena iš pagrindinių mūsų centro veiklų verslumo kultūros ugdymas“, – pabrėžė dr. A. Danilevičius.

Mokslo ir verslo bendradarbiavimo galimybės dar labiau atsiskleis ir KTU miestelyje statomame Nacionaliniame atviros prieigos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre, kuris yra „Santakos“ slėnio dalis. (Centro statybos finansuojamos dviejų Europos Sąjungos projektų, kurie įgyvendinami pagal Ūkio bei Švietimo ir mokslo ministerijų kuruojamas priemones, lėšomis. Komplekso statybų vertė siekia 54 mln. litų, naujausiai mokslo ir verslo įrangai aprūpinti skirta apie 90 mln. litų. Statybas tikimasi baigti 2013 m. birželį).