- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bankų rinkoje laukiama galimo Ūkio banko ir Šiaulių banko sujungimo. Ties šiuo planu, portalo eversus.lt duomenimis, jau kuris laikas dirba Lietuvos bankas, tačiau neaišku, ar šis procesas prasidės dar šiais metais.
Pasak eversus.lt, sujungus šiuos bankus atsirastų pakankamai rimtas konkurentas skandinavų bankams, todėl finansų analitikai pasisako už tokią sąjungą ir avansu tai vadina „sveiku sandoriu“. Neoficialiai buvo teigiama, kad dviejų bankų jungtuvės turėtų būti pradėtos dar iki 2012 metų pabaigos.
Lietuvos bankas šiuo klausimu nesileidžia į kalbas, tačiau šaltiniai teigia, kad šio sudėtingo plano - sujungti du bankus, kurie rinkoje kartais dar vadinami kišeninių pažinčių bankais, autorystė priklauso būtent Lietuvos bankui. Jis pagrindinį vaidmenį šiame procese yra patikėjęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB), kuris nuo 2005 metų yra didžiausias Šiaulių banko akcininkas.
ERPB neteikia subsidijų, bet gali susivilioti bankų susijungimu, po kurio būtų sukurtas naujas stiprus lietuviškas bankas. Jis galėtų turėti nepriklausomą valdybą ir būtų patrauklus ne tik Lietuvos rinkoje.
Scenarijus sujungti Ūkio banką su Šiaulių banku realiai pajudėtų, jei pagrindinį vaidmenį prisiimtų ERPB. Jis yra Šiaulių banko didžiausias akcininkas, todėl yra suinteresuotas stabilia šalies finansų sistema. Finansų analitikai mano, šių bankų sujungimas būtų labai didelis ir sudėtingas darbas, kuris galėtų trukti daugiau nei metus, rašo eversus.lt
Finansų analitikai skaičiuoja, kad naujasis bankas, pavyzdžiui, pagal indėlius tai būtų trečias didžiausias bankas po SEB ir „Swedbank“, o pagal paskolas - penktas. Būtų galima pasiekti labai daug sinergijos, nes abu bankai užsiima smulkaus ir vidutinio verslo finansavimu bei turi neblogą aptarnavimo tinklą Lietuvoje, kurį būtų galima jungti ir naikinti tuos skyrius, kurie dubliuojasi.
Vis dėlto bankų sujungimas galėtų susidurti ir su kitokiais sunkumais: viena kliūčių gali būti ta, kad to nenorėtų Šiaulių banko pagrindiniai akcininkai - Algirdas Butkus, Arvydas Salda ir Gintaras Kateiva.
Be to, jei šiame sandoryje ERPB dalyvautų ir finansiškai, tai jo dalis bendroje akcininkų nuosavybėje labai padidėtų. Be to, ERPB turi akcininkų sutartį su keliolika Šiaulių banko akcininkų. Tai taip pat yra susijungimą apsunkinantis veiksnys, nes ERPB turi gauti pritarimą iš kitų akcininkų.
Sumuodami visus pliusus ir minusus, finansų analitikai mano, kad gal ERPB būtų paprasčiau tiesiogiai ateiti į Ūkio banką, o Šiaulių banko akcijas parduoti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...