Ūkio banką krečia nuostoliai

Dar pernai rudenį Ūkio bankas skelbėsi dirbantis pelningai, tačiau metų pabaigoje pelnas virto milijoniniais nuostoliais. Kaip 2009 m. sekėsi „Snorui", galima tik spėlioti – bankas iki paskutinės minutės neskuba pranešti veiklos rezultatų.

Stebuklo neįvyko

Didiesiems šalies bankams jau praėjusių metų pradžioje atskleidus šimtus milijonų siekiančius nuostolius, keli mažesnieji bankai iki praėjusių metų pabaigos tvirtino, kad 2009-uosius jie sugebėsią baigti su pliuso ženklu. Tad nieko keista, kad kai kurie mažesnieji bankai praėjusių metų rezultatų paskelbimą stengėsi atidėti iki paskutiniųjų.

Nuostolių staigmeną pateikė Ūkio bankas, kuris po trijų 2009 m. ketvirčių vis dar skelbėsi dirbantis pelningai. Grynasis banko nuostolis per praėjusius metus siekė 75 mln. litų, o visos banko grupės nuostolis buvo šiek tiek mažesnis ir sudarė 70,5 mln. litų. Prieš metus Ūkio banko grupė buvo uždirbusi 45,7 mln. litų grynojo pelno.

Šio banko atstovai aiškino, kad prastesnius veiklos rezultatus lėmė didėję specialieji atidėjiniai dėl blogųjų paskolų, kritusios grynosios palūkanų pajamos.

„Reaguodami į šalies ekonomikos nuosmukį ir jo nulemtą probleminių skolininkų skaičiaus augimą, konservatyviai įvertinome banko grupės paskolų ir gautinų sumų portfelį. Šiemet specialiųjų atidėjinių suformavome 2,7 karto daugiau nei 2008-aisiais", – metinius rezultatus komentavo Ūkio banko Finansų tarnybos vadovas Arnas Žalys.

Neturi kuo pasigirti

Finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, labiau stebina ne neigiami rezultatai, bet tai, kad jie paaiškėjo tik praėjus metams. „Matyt, nuostolių įtraukimo į apskaitą standartai šalies bankuose skiriasi. Skandinavų bankai dirba pagal tarptautinius standartus ir nuostolius atskleidžia tada, kai jų atsiranda, o lietuviški bankai juo nukėlė į metų galą", – aiškino analitikas.

Jis taip pat pabrėžė, kad didieji skandinavų bankai yra paskelbę palyginti didesnius nuostolius negu vietos kapitalo bankai.

SEB bankas yra skelbęs, kad per praėjusius metus patyrė 1,5 mlrd. litų, o "Swedbank" – 1,18 mlrd. litų nuostolių. Šių bankų nuostolių dalis, palyginti su jų valdomu paskolų portfeliu, sudaro 8-8,5 proc. visų išduotų paskolų. Minėtojo Ūkio banko ir, pavyzdžiui, Šiaulių banko nuostolių ir paskolų portfelio santykis yra atitinkamai 3,2 ir 1,8 proc. Vadinasi, pastarieji bankai per praėjusius metus patyrė kelis kartus mažiau nuostolių negu skandinavų bankai.

Lietuvos bankas sausio pabaigoje pranešė, kad visų šalies bankų nuostoliai, atėmus papildomus įnašus nuostoliams dengti, sudarė 3,64 mlrd. litų. Palyginti su visu išduotų paskolų portfeliu, kuris 2009-ųjų pabaigoje sudarė 61,4 mlrd. litų, nuostolių dalis siekė apie 6 proc.

Pasak S.Jakeliūno, pagal tai negalima sakyti, kad vieni bankai sugebėjo kur kas geriau atsirinkti klientus ir išvengti blogųjų paskolų. Tai veikiau susiję su nenoru iš karto parodyti visus nuostolius ir juos išdėstyti per kelerius metus.

"Snoras" tempė gumą

Vasario 28-oji yra paskutinė diena, kada Vilniaus vertybinių popierių biržoje kotiruojamos bendrovės turi paskelbti praėjusių metų rezultatus. Beveik visos įmonės, tarp jų – ir minėtasis Ūkio bankas, tai buvo padariusios iki penktadienio vakaro. Biržoje kotiruojamas bankas „Snoras" praėjusių metų rezultatų dar nebuvo paskelbęs iki sekmadienio popietės.

Rinkos dalyviai spėliojo, kaip paaiškinti tokį banko delsimą ir kokio rezultato laukti iš „Snoro" – nemažų nuostolių ar nedidelio pelno. Praėjusiais metais šio banko vadovai taip pat teigė, kad bankui 2009-ieji buvo sunkūs, tačiau tikėtasi šiokio tokio pelno.

Tiesa, dėl pablogėjusios padėties finansų sektoriuje „Snoro" kapitalo pakankamumo rodiklis buvo priartėjęs prie žemiausios Lietuvos banko leistinos ribos, todėl banko akcininkams teko papildomais įnašais sustiprinti banko kapitalo bazę, kuri lapkričio pabaigoje padidėjo 72 mln. litų. Be to, bankas iki 500 mln. litų planavo didinti įstatinį kapitalą.

Lietuvos banko duomenimis, pelningai praėjusiais metais dirbo du bankai ir trys užsienio bankų skyriai. Vienas iš pelningai dirbusių buvo Medicinos bankas, kuris per praėjusius metus gavo 0,5 mln. litų pelno, antrasis bankas kol kas nežinomas.
Beje, penktadienį 23 val. Latvijos bankas "Latvijas Krajbanka", kurio 33 proc. akcijų priklauso pagrindiniam „Snoro" akcininkui Vladimirui Antonovui, paskelbė praėjusiais metais patyręs 1,97 mln. latų (9,65 mln. litų) nuostolį.

Scenarijus kartosis?

Nepaisant netikėtai paaiškėjusių nuostolių, jie lemiamos įtakos Lietuvos finansų sistemos stabilumui veikiausiai neturės. Su tuo sutiko ir S.Jakeliūnas: „Nors vietos bankai ir ne taip noriai rodo nuostolius, tikėtina, kad per praėjusius metus jie jau pasiruošė, kam reikėjo, pasididino kapitalą. Lietuvos bankas taip pat žino situaciją, todėl grėsmės sistemos stabilumui šįmet neturėtų kilti."

Vis dėlto analitikas pridūrė, kad bankų bėdos dar nesibaigė, o 2010-ieji šiame sektoriuje gali būti labai panašūs į praėjusius metus.

„Remiantis tam tikrais vertinimais, Švedijos centrinio banko vadovo pareiškimu, Pasaulio banko studija, Lietuvoje bankų nuostolių dalis yra gana maža, todėl ir per šiuos metus bankai gali patirti panašų nuostolį kaip ir praėjusiais metais", – prognozavo S.Jakeliūnas.

JAV investicijų banko „Goldman Sachs" analitikai vasario pradžioje yra pareiškę, kad skandinavų bankų nuostoliai Baltijos šalyse piką pasiekė praėjusiais metais, šįmet jie jau turėtų būti mažesni. Bankų nuostolių prognozę regione „Goldman Sachs" sumažino 12 proc.

Dar pernai rudenį Ūkio bankas skelbėsi dirbantis pelningai, tačiau metų pabaigoje pelnas virto milijoniniais nuostoliais. Kaip 2009 m. sekėsi „Snorui", galima tik spėlioti – bankas iki paskutinės minutės neskuba pranešti veiklos rezultatų.

Stebuklo neįvyko

Didiesiems šalies bankams jau praėjusių metų pradžioje atskleidus šimtus milijonų siekiančius nuostolius, keli mažesnieji bankai iki praėjusių metų pabaigos tvirtino, kad 2009-uosius jie sugebėsią baigti su pliuso ženklu. Tad nieko keista, kad kai kurie mažesnieji bankai praėjusių metų rezultatų paskelbimą stengėsi atidėti iki paskutiniųjų.

Nuostolių staigmeną pateikė Ūkio bankas, kuris po trijų 2009 m. ketvirčių vis dar skelbėsi dirbantis pelningai. Grynasis banko nuostolis per praėjusius metus siekė 75 mln. litų, o visos banko grupės nuostolis buvo šiek tiek mažesnis ir sudarė 70,5 mln. litų. Prieš metus Ūkio banko grupė buvo uždirbusi 45,7 mln. litų grynojo pelno.

Šio banko atstovai aiškino, kad prastesnius veiklos rezultatus lėmė didėję specialieji atidėjiniai dėl blogųjų paskolų, kritusios grynosios palūkanų pajamos.

„Reaguodami į šalies ekonomikos nuosmukį ir jo nulemtą probleminių skolininkų skaičiaus augimą, konservatyviai įvertinome banko grupės paskolų ir gautinų sumų portfelį. Šiemet specialiųjų atidėjinių suformavome 2,7 karto daugiau nei 2008-aisiais", – metinius rezultatus komentavo Ūkio banko Finansų tarnybos vadovas Arnas Žalys.

Neturi kuo pasigirti

Finansų analitiko Stasio Jakeliūno teigimu, labiau stebina ne neigiami rezultatai, bet tai, kad jie paaiškėjo tik praėjus metams. „Matyt, nuostolių įtraukimo į apskaitą standartai šalies bankuose skiriasi. Skandinavų bankai dirba pagal tarptautinius standartus ir nuostolius atskleidžia tada, kai jų atsiranda, o lietuviški bankai juo nukėlė į metų galą", – aiškino analitikas.

Jis taip pat pabrėžė, kad didieji skandinavų bankai yra paskelbę palyginti didesnius nuostolius negu vietos kapitalo bankai.

SEB bankas yra skelbęs, kad per praėjusius metus patyrė 1,5 mlrd. litų, o "Swedbank" – 1,18 mlrd. litų nuostolių. Šių bankų nuostolių dalis, palyginti su jų valdomu paskolų portfeliu, sudaro 8-8,5 proc. visų išduotų paskolų. Minėtojo Ūkio banko ir, pavyzdžiui, Šiaulių banko nuostolių ir paskolų portfelio santykis yra atitinkamai 3,2 ir 1,8 proc. Vadinasi, pastarieji bankai per praėjusius metus patyrė kelis kartus mažiau nuostolių negu skandinavų bankai.

Lietuvos bankas sausio pabaigoje pranešė, kad visų šalies bankų nuostoliai, atėmus papildomus įnašus nuostoliams dengti, sudarė 3,64 mlrd. litų. Palyginti su visu išduotų paskolų portfeliu, kuris 2009-ųjų pabaigoje sudarė 61,4 mlrd. litų, nuostolių dalis siekė apie 6 proc.

Pasak S.Jakeliūno, pagal tai negalima sakyti, kad vieni bankai sugebėjo kur kas geriau atsirinkti klientus ir išvengti blogųjų paskolų. Tai veikiau susiję su nenoru iš karto parodyti visus nuostolius ir juos išdėstyti per kelerius metus.

"Snoras" tempė gumą

Vasario 28-oji yra paskutinė diena, kada Vilniaus vertybinių popierių biržoje kotiruojamos bendrovės turi paskelbti praėjusių metų rezultatus. Beveik visos įmonės, tarp jų – ir minėtasis Ūkio bankas, tai buvo padariusios iki penktadienio vakaro. Biržoje kotiruojamas bankas „Snoras" praėjusių metų rezultatų dar nebuvo paskelbęs iki sekmadienio popietės.

Rinkos dalyviai spėliojo, kaip paaiškinti tokį banko delsimą ir kokio rezultato laukti iš „Snoro" – nemažų nuostolių ar nedidelio pelno. Praėjusiais metais šio banko vadovai taip pat teigė, kad bankui 2009-ieji buvo sunkūs, tačiau tikėtasi šiokio tokio pelno.

Tiesa, dėl pablogėjusios padėties finansų sektoriuje „Snoro" kapitalo pakankamumo rodiklis buvo priartėjęs prie žemiausios Lietuvos banko leistinos ribos, todėl banko akcininkams teko papildomais įnašais sustiprinti banko kapitalo bazę, kuri lapkričio pabaigoje padidėjo 72 mln. litų. Be to, bankas iki 500 mln. litų planavo didinti įstatinį kapitalą.

Lietuvos banko duomenimis, pelningai praėjusiais metais dirbo du bankai ir trys užsienio bankų skyriai. Vienas iš pelningai dirbusių buvo Medicinos bankas, kuris per praėjusius metus gavo 0,5 mln. litų pelno, antrasis bankas kol kas nežinomas.
Beje, penktadienį 23 val. Latvijos bankas "Latvijas Krajbanka", kurio 33 proc. akcijų priklauso pagrindiniam „Snoro" akcininkui Vladimirui Antonovui, paskelbė praėjusiais metais patyręs 1,97 mln. latų (9,65 mln. litų) nuostolį.

Scenarijus kartosis?

Nepaisant netikėtai paaiškėjusių nuostolių, jie lemiamos įtakos Lietuvos finansų sistemos stabilumui veikiausiai neturės. Su tuo sutiko ir S.Jakeliūnas: „Nors vietos bankai ir ne taip noriai rodo nuostolius, tikėtina, kad per praėjusius metus jie jau pasiruošė, kam reikėjo, pasididino kapitalą. Lietuvos bankas taip pat žino situaciją, todėl grėsmės sistemos stabilumui šįmet neturėtų kilti."

Vis dėlto analitikas pridūrė, kad bankų bėdos dar nesibaigė, o 2010-ieji šiame sektoriuje gali būti labai panašūs į praėjusius metus.

„Remiantis tam tikrais vertinimais, Švedijos centrinio banko vadovo pareiškimu, Pasaulio banko studija, Lietuvoje bankų nuostolių dalis yra gana maža, todėl ir per šiuos metus bankai gali patirti panašų nuostolį kaip ir praėjusiais metais", – prognozavo S.Jakeliūnas.

JAV investicijų banko „Goldman Sachs" analitikai vasario pradžioje yra pareiškę, kad skandinavų bankų nuostoliai Baltijos šalyse piką pasiekė praėjusiais metais, šįmet jie jau turėtų būti mažesni. Bankų nuostolių prognozę regione „Goldman Sachs" sumažino 12 proc.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių