Ūkininkai gali tikėtis didesnių išmokų iš ES

Regis, kad Europos Komisija (EK) išgirdo Baltijos šalių europarlamentarų nuogąstavimus dėl ūkininkų diskriminavimo skirstant ES išmokas ir paramą.

Daugiau pinigų ūkininkai gaus, jeigu dėl to Lietuvos politikai su EK susitars dar šiemet.Nerimas kilo pernai spalį, kai pasirodė EK pasiūlymas dėl bendrosios žemės ūkio reformos po 2013 metų.

Tuomet europarlamentarai išreiškė poziciją, kad būsimas žemės ūkio finansavimo modelis dar labiau padidintų atotrūkį tarp valstybių narių žemės ūkio ir ekonominio vystymosi srityse, o ilgą laiką truksiantis tiesioginių išmokų dydžių vienodinimas privers ūkininkus atsisakyti žemės ūkio veikos.

Esą pasiūlytos tiesioginės išmokos Baltijos valstybių ūkininkams 2014-2020 m. būtų daugiau nei 2 kartus mažesnės nei kai kurių kitų ES valstybių ūkininkams, o skaičiuojant visą ES paramą skirtumai būtų dar didesni.Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarų pareiškimas Europos Parlamento (EP) ir EK vadovams dėl diskriminacijos ir nesąžiningumo projektuojant ES paramą šių šalių ūkininkams būsimos finansinės perspektyvos laikotarpiu 2014-2020 m. sulaukė atsakymo. Jį EK pirmininko Jose Manuelio Barroso pavedimu atsiuntė EK narys Dacianas Ciolos, atsakingas už žemės ūkį ir kaimo plėtrą.

EP narė Laima Andrikienė, vertindama gautą už žemės ūkį atsakingo Europos Komisijos nario laišką, sako, kad šie metai, siekiant geresnių sąlygų mūsų žemdirbiams, bus patys svarbiausi."Galima tikėtis, kad 2014-2020 metų laikotarpiu išmokos bus didinamos, bet susitarti dėl paramos Lietuvos ūkininkams reikia skubėti ir būtina tai padaryti iki šių metų pabaigos.

Šių metų rudenį vyksiantys Seimo rinkimai ženkliai pakoreguos daugelio Lietuvos politikų, taip pat ir Vyriausybės darbotvarkes ir jų prioritetus, tačiau žemdirbių reikalų negalima atidėti kitiems metams, šie metai derybose dėl ES finansavimo 2014-2020 m. laikotarpiu yra lemiami„, - sakė europarlamentarė.D. Ciolos atsakyme pripažįstama, kad “pastaruoju metu vis sudėtingiau pateisinti žymius tiesioginių išmokų skirtumus, atsirandančius taikant istorines nuorodas.

Tačiau tiesioginės paramos nešališkas paskirstymas nereiškia, jog visiems turi būti skiriamos vienodos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad tarp valstybių narių vis dar egzistuoja esminiai ekonominiai skirtumai, kaip darbo užmokesčio lygis, tiesioginių išmokų vienoda norma tinkamai neatspindėtų šio instrumento tikslus.

"Todėl siūloma atsižvelgti į pajamas ir iš kitų ūkio sektorių. Tiesioginių išmokų dydis taip pat bus derinamas su valstybės narės bendruoju nacionaliniu produktu. Kad ūkininkai ES valstybėse narėse prisitaikytų prie pokyčių, nustatytas pereinamasis laikotarpis


Šiame straipsnyje: ES paramaūkininkai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Svetima duona

Svetima duona portretas
Privati ekonominė sankloda žlugdo Lietuvą. Sunku į tokius žiūrėti ir naudoti svetimą duoną.

Dzukas

Dzukas portretas
Gal ir mūsų valdžia Laimos Andrikienės žodžius išgirs ir kažkiek pakrutės, juk Lietuvos valstietis tikrai geresnis nei pranzūzas ar vokietys jis irgi nusipelnęs gyventi geriau juk krizės metu stabiliausiai Lietuvoje veikė žemės ūkis. Taigi politikai aūūū ir į derybas Briuselin žengte marš žemės ūkį kelt.

jung mo

jung mo portretas
apie tai ne karta kalbejo Andrikiene. Nevalia uzsizaisti Seimo rinkimais - reikia deretis, nes greit bus per velu. tada badys vieni kitus pirstais ir reks: oi oi kalti jus.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių