Tyrimas: nukirpus algas, naujo darbo ieškotųsi jauni darbuotojai

Algų mažinimas naujo darbo paieškoms šiemet paskatintų gerokai mažiau žmonių nei pernai. Tačiau pastebima, kad tokiu atveju naujo darbo pirmiausia ieškotųsi jauni darbuotojai.

10,4 proc. darbuotojų imtų ieškoti naujo darbo, jei atlyginimas mažėtų 10 proc., 29,8 proc. paieškas pradėtų atlygiui sumažėjus 20 proc., o 30 proc. kirpimas naujo darbo dairytis pastūmėtų 55,8 proc. darbuotojų.

Šiuos pokyčius lėmė darbuotojų pradėtas vertinti darbo vietos stabilumas ir saugumas, rodo naujienų portalo "Delfi" užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Spinter tyrimai" šiemet rudenį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, penktadienį informuoja portalas.

Praėjusiais metais 22,8 proc. dirbančiųjų tvirtino, kad naujo darbo ieškotų, jei atlyginimas mažėtų 10 proc., tuo tarpu 20 proc. kirpimas prieš metus darbo ieškoti paskatintų 45,4 proc. dirbančiųjų, o 30 proc. mažėjimas - 67,7 proc. dirbančiųjų.

10 proc. atlyginimo mažėjimas dairytis naujos darbovietės paskatintų vyrus, 26-35 metų, mažiausių ir didžiausių pajamų atstovus. Atlyginimui sumažėjus 20 proc., galimybės pakeisti darbą pirmiausia ieškotų jauni darbuotojai (18-25 m.). Moterys, vidutinių pajamų atstovai bei mažesnių miestų gyventojai dabartinėje situacijoje labiausiai linkę "toleruoti" bet kokį atlyginimo mažėjimą.

Beveik trečdalis dirbančiųjų - 32,4 proc. - netekę darbo jo ieškotų per gimines, draugus ir pažįstamus, beveik 30 proc. keliautų į darbo biržą, o dar beveik 18 proc. ieškotų galimybių emigruoti.

Pasak tyrimo, per gimines, draugus ir pažįstamus darbo dažniau ieškotų moterys, vyrus labiau viliotų darbo užsienyje perspektyvos. Tuo tarpu aukštesnio išsimokslinimo, vidutinio amžiaus respondentai, netekę darbo, dažniau išsakė ketinimus imtis savo verslo. Dirbančio šalies jaunimo nuosavo verslo kūrimas beveik nedomina.

Į darbo biržą dažniau kreiptųsi vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo darbuotojai, tuo tarpu patys jauniausi darbo pirmiausia ieškotų per skelbimus. Jaunesnio amžiaus darbingi žmonės taip pat dažniau linkę ieškoti įsidarbinimo galimybių užsienyje.

Darbuotojų paklausus, kaip jie kovotų su nedarbu, daugiausiai žmonių pasisako už mokesčių mažinimą darbo vietas steigiantiems verslininkams, darbo santykių liberalizavimą taikant lankstesnes įdarbinimo formas.

Dabar žmonės labiau pradėjo vertinti darbo vietos stabilumą ir saugumą, o kai buvo didžiuliai atlyginimų augimai po 10-12 proc., tada žmonės buvo linkę dėl šimto litų mesti darbą ir ieškoti geresnės vietos.

Situacija Lietuvos darbo rinkoje kiek optimistiškesnė galėtų tapti tik 2011 metų pavasarį, nes 2009-aisiais įmonės dar gyvena iš senų užsakymų, senų ryšių, projektų, todėl buvo galima užlopyti kai kurias skyles, tuo tarpu 2010-aisiais bus ir atlyginimų, ir darbuotojų skaičiaus mažinimų.

Gruodžio pradžioje Lietuvoje buvo registruota 251 tūkst. bedarbių.

Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2009-ųjų ketvirtį vidutinis atlyginimas Lietuvoje sudarė 2142,2 litų neatskaičius mokesčių. Per metus jis sumažėjo 7,7 proc.


Šiame straipsnyje: darbo paieškosbedarbiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių