- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB bankų Baltijos šalyse užsakymu atlikta Baltijos šalių gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad įmonių steigimas labiausiai domina Lietuvos gyventojus, tačiau daugiausiai įmonių įkuria Estijos gyventojai. Naują įmonę būtų įdomu įsteigti 54 proc. lietuvių, 49 proc. latvių ir 31 proc. estų, tačiau ta pati apklausa parodė, kad per pastaruosius dvejus ar daugiau metų Estijoje įmones įkūrė 17 proc. apklaustųjų, Latvijoje –13 proc., o Lietuvoje – vos 6 proc. gyventojų.
Lietuvoje verslo idėjų trūkumo nėra
Kita vertus, verslo idėjų trūkumu lietuviai nesiskundžia – šią problemą nurodė tik 22 proc. lietuvių, 24 proc. latvių ir beveik dvigubai daugiau estų (40 proc.).
„Pastebime, kad Lietuvos gyventojai verslo idėjų nestokoja, tačiau dažnai jiems pristinga postūmio pradėti jas įgyvendinti ir sukurti sėkmingą verslą, nes labai gajus įsitikinimas, kad yra gana sunku įsteigti įmonę, nerimą kelia dideli mokesčiai, pinigų verslo pradžiai paieškos, gąsdina ir biurokratija. Tai patvirtina ir daugelis jau įmones įsteigusių verslininkų“, – sakė SEB banko prezidento pavaduotojas ir Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Aivaras Čičelis.
Manančiųjų, kad savo verslą įkurti lengva, daugiausiai buvo Estijoje (45 proc.). Lietuvoje taip manančiųjų buvo 30 proc., Latvijoje – 29 procentai.
Įmones įsteigusių naujų verslininkų Lietuvoje iššūkiai - dideli mokesčiai ir vėluojantys atsiskaitymai
Įmones per pastaruosius dvejus metus įsteigę Lietuvos gyventojai didžiausiu iššūkiu laiko didelius mokesčius (61 proc.). Kitose Baltijos šalyse mokesčiais skundėsi kur kas mažiau pradedančių verslininkų – 45 proc. Latvijoje ir 41 proc. Estijoje. Šiose šalyse verslininkams didesnis iššūkis yra rinkos paieška siūlomoms prekėms ir paslaugoms (po 49 proc. Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje – tik 31 proc.).
Kita aktuali įmones įsteigusių Lietuvos verslininkų problema – vėluojantys partnerių ir klientų atsiskaitymai. Lietuvoje šią problemą nurodė 38 proc. gyventojų, Latvijoje – 34 proc., Estijoje – tik 20 proc. pradedančių verslininkų, rašoma SEB banko pranešime.
Lietuva iš kitų Baltijos šalių išsiskiria ir tuo, kad latviai ir estai kaip pagrindinę priežastį, stabdančią įmonės steigimą, nurodo finansavimo trūkumą (atitinkamai 61 proc. ir 55 proc.), o lietuviai – biurokratiją (56 proc.), kuri juos gąsdina net labiau negu finansavimo trūkumas (52 proc.). Latvijos ir Estijos gyventojų nusiskundimai biurokratiniais barjerais kuriant verslą yra kur kas menkesni (atitinkamai 38 proc. ir 33 proc.).
Renkantis pagrindinį banką savo verslui svarbiausias kriterijus - banko patikimumas
Lietuviams, kuriantiems ar norintiems kurti verslą, renkantis pagrindinį banką svarbiausias kriterijus yra jo patikimumas (71 proc.). Estams ir latviams šis kriterijus taip pat yra svarbiausias, tačiau jį nurodė kur kas mažiau (po 58 proc.) respondentų. Lietuviai nuo kitų Baltijos šalių kaimynų išsiskiria tuo, kad renkantis banką jiems svarbiausi yra banko pasiūlymai pradedančioms įmonėms (52 proc., Estijoje – 44 proc., Latvijoje – tik 26 proc.). Pradedant verslą ir renkantis banką latviams ir estams labiau imponuoja anksčiau kaip privačių klientų sukaupta patirtis naudojantis konkrečiu banku (atitinkamai 52 proc. ir 51 proc.), lietuviams ši patirtis yra ne tokia svarbi – tik 14 proc. respondentų privataus banko kliento patirtį nurodė kaip svarbų pasirinkimo motyvą.
Tyrimą 2013 metų sausio 7-13 dienomis atliko bendrovė „Mindshare“, internetu apklaususi 2 045 gyventojus Lietuvoje, 1 275 – Latvijoje ir 968 – Estijoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...