Turistus į Lietuvą vilioja puoselėjamos tradicijos

Nuomonė, kad turistus į Lietuvą traukia krepšinio ir dailių moterų šalies įvaizdis – jau stereotipas. Anot lrt.lt kalbintų turizmo rinkos ekspertų, šiandien užsieniečiai vis intensyviau domisi kitu anksčiau nuošalyje likdavusiu Lietuvos veidu. Nedidelės, bet labai įvairiaspalvės senųjų tradicijų ir kultūros sergėtojos vaidmuo su kiekvienais metais į Lietuvą pritraukia vis gausesnes turistų grupes iš viso pasaulio.

Ypač didelio susidomėjimo sulaukia ne vienerius metus formavęsi kultūros renginiai. Tradiciniais tapę „Hanza Kaunas“, Jūros šventė ir Didžiųjų burlaivių regata, Kaziuko mugė, Kristupo vasaros festivalis bei kiti sutraukia vis gausesnius būrius susidomėjusių, teigia lrt.lt kalbinti turizmo rinkos ekspertai.

 

Palyginti rami ir saugi aplinka, didžiausias senamiestis Pabaltijo šalyse bei pajūrio grožis taip pat išlaiko ir dar labiau sustiprina Lietuvos pozicijas tarptautinėje turizmo rinkoje.

Kaip pastebi lrt.lt kalbinti turizmo ekspertai, ypač Lietuva domisi lenkai ir vokiečiai. Paskutiniu metu gausesnių turistų srautų sulaukiama ir iš Rusijos, Britanijos, Prancūzijos. Turistų taip pat atvyksta iš Latvijos, Baltarusijos, Estijos, Italijos, taip pat Skandinavijos šalių.

Akcentuoja renginius

Kaip pažymi Valstybinio turizmo departamento Turizmo rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vedėja Živilė Kęsminienė, pristatant Lietuvą akcentuojami svarbiausi joje vykstantys renginiai – be minėtų anksčiau, dar ir kitais metais mūsų šalyje vyksiantis Europos krepšinio čempionatas.

„Vis dėlto labiausiai (turistai) domisi kultūra, renginiais, o po to visomis kitomis galimybėmis. Kaip kultūrinio turizmo produktą pristatome Vilniaus, Kauno, Klaipėdos senamiesčius, Trakus, Kernavę, visus kitus į UNESCO paveldą įtrauktus Lietuvos objektus, žinoma, visokius muzikos festivalius, koncertus, meno renginius.

Labai didelis susidomėjimas jaučiamas ir SPA paslaugomis visuose mūsų kurortuose: Druskininkuose, Birštone, Palangoje, Neringoje. Pristatome ir aktyvaus poilsio Lietuvoje turizmo galimybes. Tai golfas, dviračių, vandens, automobilių turizmas. Dar tam tikra niša yra dalykinis konferencijų turizmas“, – pasakojo Ž. Kęsminienė.

Įvertina ramybę ir saugumo pojūtį

Turizmo departamento atstovei pritarė ir Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė Jolanta Beniulienė. Ji pažymėjo, kad žmonės į Vilnių atvyksta ne tik dėl kultūrinio turizmo, ieškodami renginių, lankytinų vietų, bet ir tikėdamiesi malonaus poilsio.

„Tarptautiniame kontekste Vilnius yra tikrai saugus miestas. Antra, mes turime daug puikių paveldo kultūros objektų, bet jie nėra apgulti turistų, juos galima iš tikrųjų komfortabiliai apeiti, aplankyti, apžiūrėti.

Tarkime, Romoje ar Atėnuose turistų begalės, ir žmogus išvykdamas išsiveža ne tik tą pasitenkinimą, kad jis pamatė, pažino, bet ir kartėlį dėl grūsties ir nepatogumo“, – kalbėjo pašnekovė.

Kaip pažymėjo J. Beniulienė, orientuojamasi į, visų pirmiausia, reguliariuosius, sistemingai vykstančius renginius.

„Informacija apie vienkartinį renginį labai sunkiai pasiekia užsienio turistą ir dažniausiai būna pavėluotai pateikiama. O kalbant apie reguliariuos renginius, pavyzdžiui, Kaziuko mugę, tai ja labai domimasi, ypatingai mūsų kaimyninių šalių turistai. Kiekvienais metais jaučiame vis didesnius srautus.

Geras ir mūsų kainos ir paslaugų kokybės santykis. Pagaliau, mes esame pigesnė šalis negu Estija, o kaip Baltijos šalys, visos trys esame vienodai patrauklios turistams.

Paimkime, kad ir Didžiąją Britaniją ar Skandinavijos šalis. Jos gerokai brangesnės, bet joms, tarkime, paslaugų kokybe mūsų viešbučiai, kurie yra pakankamai nauji, nenusileidžia. Restoranai mūsuose irgi įvairaus pobūdžio – ir tautinė virtuvė, ir tarptautinė virtuvė pristatomos. Jaukios vyninės ir kavinukės. Visa tai mes turime“, – dėstė Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė.

Aukso vertės  išlaikytas savitumas

Kaip pastebi Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė, nors mūsų šalis ir maža, turistui gali duoti tikrai nemažai. Etnografiniai regionai, įdomūs priemiesčiai, jaukūs ir žali miestai bei šilta atmosfera – stiprioji Lietuvos turizmo rinkos pusė.

„Jeigu kalbame apie šių dienų miestus, tai Vilnius išsiskiria kaip kompaktiškas, jaukus ir žalias. Daugelis viešbučių yra šalia senamiesčio, tai patogu turistui – ne imti transportą ir važinėti po atskirus regionus, bet tiesiog imti informacinį žemėlapį ir susipažinti su miestu.

Dar mes turime priemiesčius, kurie yra iš tikrųjų įdomūs. Aš kalbu apie Trakus. Pagal europietiškų miestų mastelį Trakai yra priemiestis. Tad atvykę į Vilnių turi galimybę susipažinti ne tik su šito miesto istorija ir kultūra – tai yra galimybė aplankyti priemiestį Trakus.

Lietuva turtinga savo etnografiniais regionais. Kiekvienas etnografinis regionas turi savo raidos istoriją, turi savo kultūrą, savo kulinarinį paveldą, savo gyvensenos ypatumus. Tai, kas būdinga ir iš karto pastebima Žemaitijoje, to nerasime Aukštaitijoje. Tie etnografiniai regionai yra ta įvairovė, kuri papildo tą bendrąjį, įprastinį, pažintinį produktą“, – kalbėjo D. Mažeikaitė.

Turime daug, bet neįvertiname ir nepopuliariname

Kaip pastebi Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė J. Beniulienė, ypatingai perspektyvus turizmo plėtrai Klaipėdos regionas.

„Manau, pajūris iš tikrųjų yra labai didelis perlas, pritraukiantis daug lankytojų. Ypač vokiečiai labai pamilę mūsų pajūrį“, – kalbėjo pašnekovė.

Pingius skrydžius iš Kauno siūlanti oro bendrovė „Ryanair“, kaip pastebėjo J. Beniulienė, labai atgaivina ir laikinosios sostinės turizmo rinką. 

Pašnekovė taip pat pažymi, jog Lietuvoje daug vertybių, kurios arba pilnai neišnaudojamos, arba nepakankamai vertinamos ir per mažai populiarinamos.

„Yra daug žmonių, mėgstančių ramų poilsį, kurie mėgsta stebėti kaip žmonės gyvena kasdienį gyvenimą, pagyventi kaimo sodyboje ar šalia kažkokio kaimelio, pirkti pieną ir valgyti vietoje keptą duonelę. Visa tai pakankamai gerai išvystyta ir gali būti puikiai parduota, nebent mes patys dar to neįvertinome.

Iš tikrųjų mes turime visko labai daug, bet ypatingai kažko tokio, pasauliniu lygiu išskirtinio aš kol kas nematau. Mūsų Kryžių kalnas yra puiki lankytina vieta, ji labai įdomi, bet ji nėra tiek išpopuliarinta ir išaukštinta, kad mes patys ją imtume suvokti kaip tokią viską nulemiančią traukos vietą.

Turbūt mums reikėtų patiems apsispręsti, ką mes iš tikrųjų norėtume labiausiai išpopuliarinti ir pradėti kryptingai ta linkme dirbti. Kultūrinis paveldas nėra vien tik lankytini objektai, tai yra ir renginiai. Kad ir Dainų šventė – tai yra tas dalykas, kurį mes galime drąsiai viešinti ir juo didžiuotis“, – svarstė Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė J. Beniulienė.

Šūkis „Drąsi Lietuva“ kelią skinasi sunkiai

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė D. Mažeikaitė atvirai pripažįsta, jog šūkis „Lietuva – drąsi šalis!“ nepadeda pasiekti tikslo.

„Ne, šito šūkio nenaudojame, nes šūkis pasirinktas neatsižvelgiant į turizmo verslo nuomonę, pasirinktas nežinia kokiais kriterijais. Nenorėčiau įžeisti autoriaus, bet iš tiesų mes netgi to logotipo nenaudojame. Mes pažymime, kad Lietuva yra svetinga šalis, kad mūsų šalis – tai šypsenų šalis“, – sakė pašnekovė.

Valstybinio turizmo departamento Turizmo rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vedėja Ž. Kęsminienė taip pat sako, jog minėto šūkio turizmo rinkoje nenaudoja – atnaujintuose turizmo leidiniuose paliko tik „Lietuva – drąsi šalis!“ logotipą, o šūkiu pasirinko žodžius „Lietuva: pamatyk, pajausk, pamilk“.

Kaip pastebi Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorė J. Beniulienė, „Lietuva – drąsi šalis!“ taip ir netapo tuo šūkiu, kuris būtų plačiai vartojamas.

„Aš manau, kad šūkyje turi atsispindėti kažkoks labai natūralus dalykas, su kuriuo mes esame apsipratę, kuris mums yra savas. Tos „Drąsios šalies“ šūkis mums patiems yra labai svetimas“, – pastebėjo pašnekovė.


Šiame straipsnyje: turizmasturistai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių