Trečdalis Lietuvos bankomatų - nesaugūs

Praėjusiais metais dėl mokėjimo kortelių duomenų vagysčių, bankomatų plėšimų ir panašių nusikaltimų Europos finansų institucijos patyrė 439 mln. eurų, arba daugiau kaip 1,5 mlrd. litų, nuostolių. Tai yra 43 proc., arba 133 mln. eurų, daugiau nei 2006-aisiais, rodo nevyriausybinės organizacijos „Europos bankomatų saugumo komanda" (EAST) duomenys.

Kokią žalą dėl vagysčių iš bankomatų patyrė Lietuvos bankai, oficialūs duomenys neskelbiami, tačiau neabejojama, kad mūsų šalyje panašių nusikaltimų daugėja.

Apie kovos su jais būdus ir technines priemones daugiau kaip 100 specialistų iš 20-ies valstybių diskutavo tarptautinėje konferencijoje „Bankomatų saugumas. Žingsniu priekyje prieš vagystes".

„Iki šiol Lietuvoje mažiausiai 30 proc. visų bankomatų nėra apsaugoti moderniomis apsaugos priemonėmis. Tačiau bankai daug dirba šioje srityje ir tikimasi, kad iki 2010 m. dauguma įrenginių bus saugesni. Vis dėlto visų problemų tai neišspręs, mat vagišiai taip pat nestovi vietoje", - sakė bankomatų saugumo priemones diegiančios bendrovės BS/2 Programinės įrangos pardavimo vadovas Karolis Mačionis.

Saugumo specialistė iš Makedonijos Elizabeta Ilieva, koordinuojanti nusikaltimų tyrimus Pietų Europos valstybėse, pripažino, kad duomenų vagystės ir bankomatų plėšimai įgauna vis didesnį tarptautinį pobūdį. „Kartais atrodo, kad nusikaltėliai yra labiau organizuoti už teisėsaugos pareigūnus", - kalbėjo ji.

Lachlanas Ganas (Lachlan Gunn), Anglijoje įsikūrusios organizacijos EAST, kuri analizuoja duomenis apie panašius nusikaltimus, koordinatorius, atkreipė dėmesį, kad nusikaltėliai aktyviausiai veikia tose šalyse, kuriose dar nėra įdiegti EMV (angl. Europay, Mastercard, Visa) saugumo standartai.

„100 proc. apsisaugoti nuo nusikaltėlių neįmanoma, tačiau ten, kur įdiegti saugumo standartai ir imtasi papildomų priemonių, nuostoliai patiriami mažesni", - konferencijoje kalbėjo L.Ganas.

Jo teigimu, kuo toliau, tuo daugiau nuostolių Europos finansų institucijos patiria ne vietinėse, bet užsienio valstybių rinkose, pavyzdžiui, Australijoje, Brazilijoje, Kanadoje, JAV, Pietų Afrikos Respublikoje, Korėjoje, Honkonge ir kt.

„Nors pastaruoju metu įvairiose šalyse daugiausia įkliūna nusikaltėliai iš Rumunijos, tačiau čia pasižymi ir lietuviai. Visai neseniai Kazachstane nuskambėjo atvejis, kai buvo pagauti du lietuviai su savimi turėję vadinamųjų balto plastiko kortelių, į kurias nusikaltėliai įrašo pavogtus tikrų kortelių duomenis", - pasakojo BS/2 generalinio direktoriaus pavaduotojas Vladas Lapinskas.