Tradicinės artojų varžybos džiugino išaugusiu dalyvių skaičiumi

Jau keturioliktą kartą geriausi Lietuvos artojai rinkosi demonstruoti pavyzdinės žemdirbystės. Šį kartą renginys vyko Kėdainių rajone, Valinavos kaime. Artojų valdomi traktoriai su apverčiamaisiais ir tradiciniais plūgais raižė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Žemdirbystės instituto laukus.

Dėl didelės naudos žemdirbiams ir tradicijų puoselėjimo, šis renginys remiamas Lietuvos kaimo tinklo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007−2013 metų programos (KPP) priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“.

Artojų varžybos atitiko KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ reikalavimus: dalytis gerąja patirtimi ir informacija apie ekonominius, socialinius bei kultūrinius plėtros procesus, užmegzti naudingus bendradarbiavimo ryšius Lietuvoje ir užsienyje.

Renginyje dalijamasi įgūdžiais ir patirtimi

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vadovo teigimu, tokie arimo čempionatai yra gyva etaloninės žemdirbystės demonstracija. Anot pono Makelio, čia ūkininkai gali pasimokyti, kaip turi atrodyti gerai išarta dirva, palyginti įvairių plūgų, traktorių galimybes, pasisemti vieni iš kitų patirties. 

Pasak specialistų, šios varžybos gyvai demonstruoja taisyklingą ir tikslią žemės dirbimo technologiją, parodo, koks svarbus išankstinis plūgo sureguliavimas ir vėlesnis technikos valdymas išvažiavus į lauką. Nuo to labai daug priklauso išlaidų dydis žemės apdirbimui ir derlingumas. 

Jie teigia, kad taisyklingai suarti dirvą yra didelis menas. Vagos riekės turi būti vienodo aukščio, pločio ir formos, nesustatytos ant briaunos, bet gulėti visu savo svoriu tam tikru kampu. Vertinamas ir bendras arimo vaizdas, kiek palikta piktžolių arba šiaudų užariant ražieną, visiškai turi būti užartos daugiamečių augalų liekanos.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius džiaugėsi žymiai padidėjusiu arimo meistrų susidomėjimu arimo varžybomis. Pernai jose dalyvavo 12 artojų, o šiemet jau 28. „Svarbu ir dalyvauti, ir patirties pasisemti, ir pažiūrėti, kaip kaimynas aria“, – atidarymo metu pastebėjo K. Starkevičius.

Nugalėtojai varžysis su geriausiais pasaulio artojais

Varžybos vyko 50 ha plote. Dalyvius akylai stebėjo ir balus skyrė net 39 teisėjai. 

Apverčiamųjų plūgų grupėje neaplenkiamas buvo Kazys Genčius iš Kretingos, o tradicinių plūgų – Audrius Plerpa iš Pakruojo rajono. K. Genčius ir A. Plerpa Lietuvai atstovaus 2012 m. Pasaulio arimo čempionate Kroatijoje. 

Įdomu, kad jau dešimtą kartą į pasaulio pirmenybes vyksiantis K. Genčius nėra ūkininkas ir laisvalaikiu padeda tik ūkininkaujantiems tėvams. Artojas dirba „Agrovet“ transporto inžinieriumi, o arimas jam yra hobi.

Antrą kartą į pasaulio čempionatą deleguojamam A. Plerpai arimas yra ir tiesioginis darbas. Vyras dirba Lygumų žemės ūkio bendrovėje kombainu ir traktoriumi, bendrovės laukuose rengiasi ir varžyboms.

Antroji vieta apverčiamųjų plūgų kategorijoje atiteko Viliui Janeliūnui iš Kauno rajono, trečioji – Robertui Vyšniauskui iš Skuodo rajono.

Tradicinių plūgų varžybose antrą vietą užėmė Andrius Baublys iš Šilalės rajono, trečią – Egidijus Sališkas iš Kėdainių rajono. 

Pirmosios Lietuvos arimo varžybos buvo suorganizuotos 1966 metais. Per 20 metų artojai varžėsi 9 respublikinėse varžybose. 1998 metais, po 12 metų pertraukos, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su Lietuvos artojų asociacija šalyje atgaivino šią tradiciją, ir nuo tada jos vyksta kasmet. Pasaulyje ši tradicija gyva jau nuo 1953 m., kai pirmą kartą varžybos buvo surengtos Kanadoje.

Gavo Lietuvos kaimo tinklo paramą

S. Cironka pasidžiaugė, kad renginys remiamas ir Lietuvos kaimo tinklo. Už paramos lėšas dalyviai buvo apgyvendinti, kas ypač svarbu, renginiui vykstant dvi dienas, taip pat pamaitinti, buvo sutvarkyti kiti organizaciniai reikalai.  

Nacionalinis kaimo tinklas yra viena priemonių, skirtų sėkmingai įgyvendinti kaimo plėtros programą. Jo pagrindinis uždavinys – sujungus kaimo plėtros procese dalyvaujančias valstybės institucijas, įstaigas bei nevyriausybines organizacijas, mokslo institucijas, verslo sektoriui atstovaujančias institucijas, siekti darnios kaimo ir žemės ūkio plėtros.

Lietuvos kaimo tinklo 2011 metų veiksmų plano įgyvendinimui skiriama 9,7 milijonai litų.     
Parama teikiama tik tokiems projektams, iš kurio pareiškėjas nesiekia gauti pelno arba gaunamas pelnas investuojamas į projekto veiklos plėtrą, tęstinumą. Tiesioginiai naudos gavėjai yra kaimo gyventojai. 

Paramos lėšomis finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Projektus pagal „Nacionalinio kaimo tinklo“ kryptis gali įgyvendinti žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinti tinklo nariai, kurių šiuo metu yra daugiau nei 600.


Šiame straipsnyje: KPF naujienos

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių