Telefoniniai sukčiai Lietuvoje aktyvesni nei Latvijoje ir Estijoje

„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus.

„Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota, rašoma pranešime spaudai.

„Neatmetame galimybės, kad ne visi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse su sukčiais susidūrę gyventojai pranešė apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, tačiau duomenys rodo, kad telefoninių sukčių mastas Lietuvą išskiria iš kitų Baltijos valstybių. Manome, jog tai lemia keletas faktorių: aplaidus požiūris į asmeninių duomenų apsaugą, nepakankamai vertinama jų svarba ir didelis patiklumas“, – pasakoja Lina Žemaitytė, „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė.

Ekspertai pastebi, kad sukčiai atakuoja žmones iš visos Lietuvos – tiek mažesnių miestelių, tiek didmiesčių gyventojus. Banko duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį į banką dėl bandymo išvilioti jų pinigus kreipėsi arti 400 gyventojų, o per antrąjį ketvirtį buvo sulaukta 245 gyventojų kreipimųsi.

Pasak L. Žemaitytės, pastaraisiais metais gyventojų sąmoningumas didėja. Daugėja tokių atvejų, kai žmonės, supratę buvę apgauti, skubiai susisiekia su banku, blokuoja internetinės bankininkystės prieigą ir taip spėja išsaugoti pinigus.

Telefoninio sukčiavimo nusikaltimus tiriantys ekspertai pabrėžia, jog sukčiams Lietuvoje situaciją palengvina tai, kad žmonėms įsigyjant išankstinio mokėjimo telefono korteles nereikia pateikti asmens dokumentų. Taip sukčiai įgyja telefono numerius, kuriais naudodamiesi vykdo nusikaltimus. Juos susekti vis dar yra sudėtinga, nes numeriai, iš kurių skambinama gyventojams, yra anoniminiai.

„Valstybėse, kuriose gyventojai privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą prieš įsigydami telefono korteles, tokių sukčiavimo mastų kaip Lietuvoje nefiksuojama“, – sako specialistė.

Banko specialistai primena gyventojams būti budriems ir neatskleisti savo asmeninių duomenų: adreso, telefono, asmens kodo, banko kortelės numerio ir PIN kodo, jos galiojimo datos ir ypač svarbių duomenų – internetinės bankininkystės prieigos kodų. Perkant internetu patariama naudotis tik žinomų parduotuvių paslaugomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dideli pinigai

dideli pinigai portretas
„Valstybėse, kuriose gyventojai privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą prieš įsigydami telefono korteles, tokių sukčiavimo mastų kaip Lietuvoje nefiksuojama“, o pas mus ikalinimo istaigose skambuciu blokavimo iranga uz nemenkas sumas diegia. Pinigai, pinigai padeda akis nuo problemos nusukti.

gfd

gfd portretas
registruotu tas korteles, tai daug problemu issprestu, pvz skambina is kalejimo, o pagal numeri galima susekti, kas pirko ta kortele.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių