Telefoniniai sukčiai Lietuvoje aktyvesni nei Latvijoje ir Estijoje

„Swedbank“ duomenimis, Lietuva iš kitų Baltijos valstybių išsiskiria aktyviai veikiančių telefoninių sukčių skaičiumi. Per pirmąjį šių metų pusmetį į banką kreipėsi 642 žmonės, kurie pranešė, kad sukčiai bandė apgauti ir pasisavinti jų pinigus.

„Swedbank“ Latvijoje ir Estijoje šiemet tokių nusikaltimų nebuvo užfiksuota, rašoma pranešime spaudai.

„Neatmetame galimybės, kad ne visi Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse su sukčiais susidūrę gyventojai pranešė apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, tačiau duomenys rodo, kad telefoninių sukčių mastas Lietuvą išskiria iš kitų Baltijos valstybių. Manome, jog tai lemia keletas faktorių: aplaidus požiūris į asmeninių duomenų apsaugą, nepakankamai vertinama jų svarba ir didelis patiklumas“, – pasakoja Lina Žemaitytė, „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė.

Ekspertai pastebi, kad sukčiai atakuoja žmones iš visos Lietuvos – tiek mažesnių miestelių, tiek didmiesčių gyventojus. Banko duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį į banką dėl bandymo išvilioti jų pinigus kreipėsi arti 400 gyventojų, o per antrąjį ketvirtį buvo sulaukta 245 gyventojų kreipimųsi.

Pasak L. Žemaitytės, pastaraisiais metais gyventojų sąmoningumas didėja. Daugėja tokių atvejų, kai žmonės, supratę buvę apgauti, skubiai susisiekia su banku, blokuoja internetinės bankininkystės prieigą ir taip spėja išsaugoti pinigus.

Telefoninio sukčiavimo nusikaltimus tiriantys ekspertai pabrėžia, jog sukčiams Lietuvoje situaciją palengvina tai, kad žmonėms įsigyjant išankstinio mokėjimo telefono korteles nereikia pateikti asmens dokumentų. Taip sukčiai įgyja telefono numerius, kuriais naudodamiesi vykdo nusikaltimus. Juos susekti vis dar yra sudėtinga, nes numeriai, iš kurių skambinama gyventojams, yra anoniminiai.

„Valstybėse, kuriose gyventojai privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą prieš įsigydami telefono korteles, tokių sukčiavimo mastų kaip Lietuvoje nefiksuojama“, – sako specialistė.

Banko specialistai primena gyventojams būti budriems ir neatskleisti savo asmeninių duomenų: adreso, telefono, asmens kodo, banko kortelės numerio ir PIN kodo, jos galiojimo datos ir ypač svarbių duomenų – internetinės bankininkystės prieigos kodų. Perkant internetu patariama naudotis tik žinomų parduotuvių paslaugomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

dideli pinigai

dideli pinigai portretas
„Valstybėse, kuriose gyventojai privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą prieš įsigydami telefono korteles, tokių sukčiavimo mastų kaip Lietuvoje nefiksuojama“, o pas mus ikalinimo istaigose skambuciu blokavimo iranga uz nemenkas sumas diegia. Pinigai, pinigai padeda akis nuo problemos nusukti.

gfd

gfd portretas
registruotu tas korteles, tai daug problemu issprestu, pvz skambina is kalejimo, o pagal numeri galima susekti, kas pirko ta kortele.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    112
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių