Teismui apskundė Žemės ūkio ministeriją

Maždaug pusšimtis ES paramos negavusių žaliąją energetiką norėjusių plėtoti asmenų apskundė Žemės ūkio ministeriją teismui.

Mat ministerija praėjusį mėnesį atmetė visus – beveik 200 – projektų, pagal kuriuos Lietuvos kaimuose už Briuselio pinigus ketinta statyti vėjo, vandens ir saulės jėgaines, praneša LTV „Panorama“.

Vėjo jėgainę Biržų rajone pasistatęs ūkininkas sako, kad dar pavasarį Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“. Tikėjosi gauti 900 tūkst. litų europinės paramos, tačiau paaiškėjo, kad Žemės ūkio ministerija paraišką atmetė.

„Į pačią jėgainę yra investuota apie 1,5 mln. litų, dabar tą jėgainę finansuoja firma, bankai sutinka finansuoti, bet su viena sąlyga – kad bus pasirašyta sutartis dėl europinės paramos. Deja, parama atmesta, tai ir banko paskola, ir garantinio fondo žlunga“, – sako ūkininkas Kęstutis Armonas iš Biržų rajono.  

„Geriausia, žinoma, būtų, jei galima būtų tą projektą atstatyti, kad jie priimtų“, – teigia Pilviškių hidroelektrinės savininkas Edmundas Gadišauskas.

Dvidešimčiai pareiškėjų atstovaujančio advokato žiniomis, į Vilniaus apygardos administracinį teismą jau yra paduota 50 pareiškimų, prašant atmesti ankstesnį paraiškų vertinimą ir jas vertinti toliau. Pasak teisininko, esminis argumentas, dėl ko atmestos paraiškos, yra tas, jog esą negalima prognozuoti elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių supirkimo kainų.
„Žemės ūkio ministerijos sprendimas privalėjo būti grindžiamas teisės aktais ir objektyviais duomenimis, faktais. Mūsų įsitikinimu, nagrinėjamu atveju taip nebuvo“, – tvirtina advokatas Mindaugas Vaičiūnas.

„Padaryta didelė klaida, kuomet buvo išskaidyta atsakomybė, kai Ūkio ministerija makro lygmenyje atsakinga už smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą visoje šalyje, o Žemės ūkio ministerijai buvo atiduota sritis, kuri tiesiogiai susijusi su smulkaus ir vidutinio verslo plėtra kaime“, – mano Danas Arlauskas, Verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius.

Žemės ūkio ministerijos pareigūnai sako, kad tik tris projektus pateikė ūkininkai, o visus kitus – esą tarpusavyje susijusios įmonės. Birželį ministerija dėl to kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.

„33 projektai buvo vertinti ir ten rasta daugiau pavojų – ne tik dėl kainos patvirtinimo. Tai ir tarpusavyje giminystės ryšiais susijusios įmonės, ir kitokios problemos. Tai nėra vien tiktai kainos klausimas“, – sako Žemės ūkio ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius.

Alternatyviai, arba žaliajai, energetikai plėtoti pateikti beveik 200 į ES paramą pretenduojantys projektai. Spalį ministerija visus juos atmetė. Paraiškų pateikėjai sako, kad dėl valdininkų sprendimo liks nepanaudota nuo 500 iki 800 milijonų litų. O esą dar po poros metų Lietuva rizikuoja negauti trigubai didesnės sumos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių