- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės parengtame Fizinių asmenų bankroto įstatymo projekte įrašyta nemažai dirbtinių kliūčių norintiems bankrutuoti, trečiadienį rašo "Lietuvos rytas".
"Įstatyme yra daug netobulumų. Jie nenaudingi patiems skolininkams. Pagrindinis trūkumas - bankroto procedūra yra pernelyg sudėtinga. Jos ir sunku laikytis, ir kainuos labai brangiai. Atrodo, užuot subalansavus skolininko ir kreditorių interesus, įstatymo projektu pirmiausia siekiama atbaidyti žmones nuo bankroto", - sakė advokatų kontoros "Sorainen" vyresnysis teisininkas Mantas Petkevičius.
Teisininko nuomone, pagrindine kliūtimi taps vadinamasis kreditorių reikalavimų tenkinimo planas. Jį privalo parengti pats skolininkas, bet reikia gauti bankroto administratoriaus ir kreditorių sutikimą. Vėliau planą turi patvirtinti teismas.
"Planą parengti sudėtinga, brangu, o nauda - abejotina. Juk bankroto esmė labai paprasta: skolininko turtas parduodamas, o jis pats dirba ir iš gautų pajamų mažina skolas. Nėra aišku, kokią papildomą naudą kreditoriams ar skolininkui suteiktų šis planas. Juk bankroto schemą užtenka nustatyti įstatyme", - sakė M.Petkevičius.
Tuo tarpu Vilniaus antstolis Irmantas Gaidelis mano, kad pagal siūlomą tvarką, bankrutuoti apsimokės tik tiems, kurių skola viršija milijoną litų.
Jo skaičiavimais, bankroto išlaidos per penkerius metus gali pasiekti 100 tūkst. litų. Tiek kainuotų atlygis jį prižiūrinčiam bankroto administratoriui, buhalteriui.
Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo nuomone, Lietuvoje, kaip anksčiau Latvijoje, bankrutuos daugiausia žmonės, kurie ekonomikos pakilimo metais spekuliavo žemės sklypais. Todėl dabar jie turi kartais milijonus siekiančias skolas.
"Dėl 20 tūkstančių litų bankrutuoti nebus jokios prasmės. Šią sumą galima atidirbti. Neišsimokantys skolų jas gali pertvarkyti sutarę su bankais, artimaisiais", - tikino komercinių bankų asociacijos vadovas.
Įstatymą rengusi Ūkio ministerija pati pripažįsta, kad nesitiki bankrutuoti norinčiųjų antplūdžio.
Įstatymo projektą Vyriausybė jau perdavė jį svarstyti Seimui. Tikimasi, kad parlamentarai jį priims iki vasaros.
Fizinio asmens bankrotas užtruktų penkerius metus. Bankrutuoti būtų galima, jei skolos viršija 20 tūkst. litų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...