Tautinio paveldo kūrėjai sugužėjo į Šilutę

Į šiųmetę Lietuvos kultūros sostinę Šilutę gegužės 28 d. suvažiavo amatininkai, tautodailininkai, kulinarai, meno kolektyvai iš visų Lietuvos etnografinių regionų.

Senojo turgaus aikštėje pirmą kartą šurmuliavo respublikinė tautinio paveldo produktų kūrėjų sueiga – mugė „Turgus kitaip“.

Tai buvo vienas iš pagrindinių Šilutės 500 metų jubiliejaus paminėjimo renginių. Tautinio paveldo mugė ir įsikūrė istorinėje miesto vietoje – Šilo karčemoje. Ši vietovė jau nuo senų laikų garsėjo dideliu turgumi. Šilo karčema, aplink kurią vėliau susiformavo miestas, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1511 – ųjų vasario 23 d. Prie šio kaimo 1910 metais buvo prijungti Žibai, Cintjoniškiai, Verdainė ir įkurta Šilutė.

Kaip sakė Šilutės r. savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškeviečienė,
rengdami tautinio paveldo produktų kūrėjų sueigą – mugę organizatoriai tikėjosi į vieną vietą suburti visų Lietuvos etnografinių regionų – Mažosios Lietuvos, Žemaitijos, Aukštaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos – kūrėjus, kad šie deramai pristatytų savo kraštą, jo etnokultūrą, tautinį paveldą. Sulaukę tokio gausaus būrio mugės dalyvių ir lankytojų organizatoriai džiaugiasi pasiekę tikslą.

Tautinio paveldo produktų kūrėjų sueigą – mugę „Turgus kitaip“ parėmė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) – tautinio paveldo kūrėjams, atvykusiems į Šilutę iš kitų etnografinių šalies regionų, kompensavo kelionės išlaidas.

Šopių šeima didžiuojasi sūriais

Mugėje kiekvienas etnografinis regionas įrengė savo kiemelius. Lankytojai turėjo puikią progą susipažinti su krašto istorija, kultūriniu, kulinariniu ir kitokiu paveldu, pabendrauti su tautinio paveldo kūrėjais ar įsigyti jų gaminių – įvairiausių tautodailės dirbinių ar maisto produktų.

Štai Aukštaitijos kiemelyje nenuilsdamas darbavosi Gediminas Šopis iš Šiaulių r. Toliočių kaimo. Jis į mugę atvežė visą rietuvę varškės sūrių – net aštuonias rūšis, iš kurių 6 pažymėtos tautinio paveldo produkto ženklu. Sūrius spaudžia jo mama Nijolė Šopienė.

2009 – aisiais šeimos gaminamiems sūriams buvo suteiktas tautinio paveldo produkto sertifikatas. „Nė trupučio nesigailime, kad prieš keletą metų ryžomės siekti tautinio paveldo produkto sertifikato,- teigia G.Šopis.- Mums tai buvo aukščiausias darbo įvertinimas“.

Tuo pačiu jis pasidžiaugė, kad turėdami tautinio paveldo produktų sertifikatus, ir šį kartą galėjo pasinaudoti ŽŪM parama – iš Toliočių kaimo į Šilutėje surengtą šventę atvykti nemokamai.

„Tačiau vien tik sertifikato neužtenka, kad galėtum išgyventi iš tautinio paveldo produktų gamybos, ir patiems reikia būti aktyviems, – neatsitraukdamas nuo prekybos kalbėjo G.Šopis. Jo šeima sūriais prekiauja visur, kur tik gali – mugėse, šventėse, kitokiuose renginiuose. „Todėl ir uždirbame tiek, kad užtenka visai šeimai – man su žmona Laura, mamai ir broliui Rimantui – išgyventi“, -atskleidė vyras.

Dūzgė audimo staklės

Lankytojai, užsukę į Suvalkijos kiemelį, smalsiai stebėjo, kaip audimo staklėse įsitaisusi Marija Danilaitienė iš Vilkaviškio gija po gijos dėlioja naujo audinio raštą. Į respublikinę tautinio paveldo produktų kūrėjų sueigą ji atsivežė mažąsias audimo stakles ir daugybę jos pačios nuaustų sertifikuotų tekstilės gaminių.

Apie tautodailininkės meistiškumą bylojo šalia audimo staklių padėtas „Aukso vainikas“ – šių metų pradžioje Lietuvos liaudies kultūros centras M.Danilaitienei įteikė garbingiausią Lietuvos tautodailės apdovanojimą.

„Pagrindiniai mano tekstilės dirbinių pirkėjai yra įvairūs etnokultūros kolektyvai ir bažnyčia“, - vardino tautodailininkė. Ji sakė niekada nepraleidžianti galimybės susirasti naujų užsakovų, todėl visuomet dalyvauja įvairiose tautodailės parodose ir mugėse.

Medžio dirbiniais garsina Lietuvą

Mažosios Lietuvos kiemelyje šeimininkavo patys šilutiškiai. Sutuoktinių tautodailininkų Angelės ir Vytauto Raukčių iš Balčių kaimo (Šilutės r.) stalas – dirbtuvėlės buvo nukrautos įvairiais medžio dirbiniais – nuo medinių margučių iki sertifikuotų kraitinių skrynelių.

A. Rauktienės teigimu, tautinio paveldo produkto setifikatas kokių nors išskirtinių privilegijų ar lengvatų jai su vyru nesuteikė. Tačiau jų gaminiai, be jokios abejonės, įgavo didesnę vertę. Tautodailininkė pastebi, kad kai kuriuose respublikiniuose renginiuose į tautinio paveldo kūrėjus jau imama žiūrėti pagarbiau ir jiems taikomos prekybos mokesčių lengvatos.

Į tautinio paveldo produktų kūrėjų sueigą „Turgus kitaip“ Vytautas atsigabeno ir senovines tekinimo stakles – jis čia pat, stebint būriui smalsių akių, pagamindavo kokį medininį dirbinį. Tautodailininkas kvietė ir pačius lankytojus stoti prie staklių bei pabandyti ištekinti kokią mielą smulkmeną.

Nenuostabu, kad tautodailininkų pora sulaukė tiek dėmesio. Jų darbai jau seniai žinomi už Lietuvos ribų, plačiai pasklidę po pasaulį – net iki tolimosios Japonijos: Vytauto medinę raižytą skrynią ir Angelės margutį su išskutinėtomis chrizantemomis dovanų yra gavusi Japonijos imperatoriškoji pora. Kitą Vytauto sutvertą ir išraižytą skrynią viena lietuvė muzikė buvo išrinkusi dovanų garsiojo dirigento Mstislavo Rostropovičiaus 75 - ajam jubiliejui...

Pernai A. ir V. Raukčių kūryba sulaukė išskirtinio įvertinimo – jie buvo premijuoti kaip sėkmingiausiai dirbantys Lietuvos tradiciniai amatininkai.

Legalizuota naminio vyno gamyba ir prekyba

Kitame Mažosios Lietuvos etnografinės stovyklos kampe kvepėjo naminiu vynu. Vyndarys Česlovas Ramoška iš Žagatpurvių kaimo vieną po kito atidarinėjo butelius – norinčiųjų paragauti tautiniu paveldu pripažinto vyno buvo itin daug.

Šilutės tautinio paveldo produktų mugėje vyndarys surengė viešą savo vyno degustaciją. Jis brandina net devynias naminio vyno rūšis. Natūralios fermentacijos vyno prekybai Č. Ramoška dar nebuvo gavęs licencijos, kadangi tik gegužės 25 d. Seimas priėmė alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios naminio midaus ir vyno gamintojams suteikė galimybę visiškai legalizuoti savo veiklą – ne tik gaminti, bet ir prekiauti savo produkcija.

Vyndarys iš Žagatpurvių tikisi, kad jau šią vasarą jo brandinams vynas, pripažintas tautinio paveldo produktu, atneš pelno, mat gauti licenciją verstis alkoholio produktų prekyba likę visai nedaug.

Č. Ramoškos teigimu, jis jau yra sudaręs sutartį su viena iš atestuotų maisto produktų kokybės tyrimo laboratorijų. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba licenciją išduoda ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo tinkamai įformintų dokumentų.

Šilutė kuria naujas tradicijas

Šventinio šurmulio, gyvos prekybos, geros nuotaikos netrūko ir kitų Lietuvos etnografinių regionų kiemeliuose.

„Šilutėje to tikrai dar nebuvo, - įspūdžiais dalinosi viena iš šios tautinio paveldo šventės sumanytojų, Šilutės r. savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškeviečienė. - Žmonės atvažiavo, pabendravo, kitus pamokė savo amato, galiausiai susipažino su Šilutės miestu, kuris, jiems, neabejoju, paliko gilų įspūdį. Paprastai jie, tautodailininkai, miestų šventėse dalyvauja kaip eiliniai prekybininkai, o čia jiems buvo skirtas pagrindinis dėmesys“.

Kultūros skyriaus vedėja pasidžiaugė, kad iniciatyvą sukviesti į šių metų Lietuvos kultūros sostinę Šilutę visos šalies tautinio paveldo kūrėjus palaikė Žemės ūkio ministerija ir skyrė finansinę paramą.

Specialistės žiniomis, sueigoje – mugėje „Turgus kitaip“ dalyvavo per 50 sertifikuotų tautinio paveldo kūrėjų. Šilutės 500 metų jubiliejui paminėti skirtuose renginiuose puikių tautodailininkų iš visos Lietuvos buvo ir daugiau –jie savo kūrybą ir dirbinius pristatė kitose renginių vietose.

Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau kaip 290 sertifikuoti tradiciniai amatininkai, kuriantys tautinio paveldo produktus. Daugiausiai, net 153, gyvena ir dirba Aukštaitijos etnografiniame regione, 48 –Dzūkijoje, 55 – Žemaitijoje, 24 – Suvalkijoje. Kol kas mažiausiai tradicinių amatininkų yra Mažojoje Lietuvoje – tik 12. Bet pastaraisiais metais ir šiame regione stebimas sertifikuotų produktų gamintojų skaičiaus augimas. 2010 – aisiais Mažojoje Lietuvoje jų būta 3 kartus mažiau – vos 4.

Su parama – platesnės galimybės

Atestuotiems tautinio paveldo kūrėjams ŽŪM padengia kelionių į muges išlaidais. Tai tik viena iš daugelio paramos formų. Dar daugiau galimybių tautinio paveldo kūrėjams atveria Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos priemonės: „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“, „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“. Pagal išvardintas priemones remiamas tradicinių amatų puoselėjimas, amatų plėtra kaimo turizmo sodyboje, tradicinių amatų centrų kūrimas, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, pripažintų saugomomis, tvarkyba, taip pat kultūrinio kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir atnaujinimas. Tautinio paveldo produkto sertifikatą turinčių amatininkų parengtiems projektams, susijusiems su tradiciniais amatais, paramos intensyvumas siekia 75 proc.

Šiuo metu kaip tik laukiama paraiškų pagal dvi Programos priemones – „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (paraiškas galima teikti iki rugpjūčio 31 d. ) ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (paraiškas galima teikti iki metų pabaigos).


Šiame straipsnyje: KPF naujienos

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių