- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip ir buvo tikėtasi, antrąjį 2009 m. ketvirtį Lietuvos ekonomika reikšmingai traukėsi ir tai tiesiogiai darė įtaką pirmojo pusmečio nemokių klientų skaičiaus lygiui visoje šalies bankinėje sistemoje. Tačiau pastebima ir tam tikrų ekonomikos stabilizavimosi požymių.
Visų pirma, banko verslo klientai per pirmąjį pusmetį pritaikė savo verslo apimtis naujoms ekonominėms realijoms ir sumažino gamybos bei veiklos kaštus. Antra, palaipsniui besistabilizuojanti padėtis Lietuvos eksporto rinkose leidžia tikėtis didesnės paklausos eksportuojamoms prekėms, o tai gali greičiau atgaivinti Lietuvos pramonės pardavimus.
Naujausioje „Swedbank“ makroekonominių prognozių apžvalgoje „Baltic Outlook“ prognozuojama, kad Lietuvoje ekonomika turėtų pasiekti dugną 2009 metų antroje pusėje, o nuo 2010 metų vasaros BVP kritimą turėtų pagaliau pakeisti augimas.
Rezultatus Lietuvoje lėmė atidėjiniai paskolų porfeliui
Kaip ir pirmieji trys metų mėnesiai, antrasis 2009-ųjų ketvirtis pasižymėjo blogėjančiomis šalies makroekonomikos sąlygomis, kurios lėmė atitinkamą banko atidėjinių politiką ir finansinius rezultatus. Per pirmąjį šių metų pusmetį „Swedbank” Lietuvoje uždirbo 284,4 mln. litų veiklos pelno prieš mokesčius ir atidėjinius. Dėl atidėjinių galimiems paskolų nuostoliams padengti 2009 m. bankas patyrė 351,7 mln. litų nuostolių.
Baigiantis 2009 m. antrąjam ketvirčiui, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, „Swedbank” Lietuvoje pajamos sumažėjo 13 proc. iki 440,6 mln. litų, tuo tarpu banko išlaidos sumažėjo 28 proc. iki 156,2 mln. litų.
Per pirmąjį pusmetį bankas reikšmingai sustiprino kapitalo bazę, į ją įtraukdamas visą audituotą 2008 metų pelną - 412,4 mln. litų. Banko finansinės grupės kapitalo pakankamumo rodiklis per visą laikotarpį buvo aukštesnis nei 12 proc., t. y. daugiau nei 1,5 karto viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų 8 proc. kapitalo pakankamumo normatyvą.
Atidėjiniai
Turto kokybės pokytis ir atidėjinių suformavimas - pagrindiniai veiksniai, kurie turėjo įtakos veiklos rezultatams. „Swedbank“ Lietuvoje per pirmąjį 2009 m. pusmetį suformavo 708 mln. litų atidėjinių, įskaitant 259 mln. litų papildomus bendruosius atidėjinius.
„Blogųjų paskolų dalies augimas antrąjį ketvirtį atitiko prognozes Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Vertindami dabartinį makroekonomikos kontekstą tikimės, kad šių paskolų augimas antroje 2009 metų pusėje sulėtės. Kaip jau skelbėme, siekdami stiprinti darbo su nemokiais klientais kompetenciją ir procesus, Baltijos valstybėse įkūrėme Paskolų pertvarkymo tarnybą, kuri pradėjo veiklą nuo liepos 1 d. Mes siekiame kaip galima labiau remti partneriškai dirbančius ir mokius klientus, finansuodami perspektyvius projektus bei pertvarkydami esamas skolas, kad būtų sušvelnintos neigiamos ekonominio sunkmečio pasekmės“, - pabrėžia „Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys.
Indėlių apimtys išliko stabilios, o paskolų portfelis traukėsi
Indėlių suma, lyginant su 2008 m. pabaiga, baigiantis antrąjam 2009 m. ketvirčiui išliko stabili su nedideliu 0,5 proc. augimu iki 11,2 mlrd. litų. Bankas išlaikė turimą 28 proc. gyventojų terminuotųjų indėlių rinkos dalį.
Paskolų portfelis 2009 m. antrąjį ketvirtį, kaip ir pirmąjį, mažėjo panašia apimtimi - 3 proc. iki 18,6 mlrd. litų
Pradėjęs mažėti pirmąjį ketvirtį skolinimosi poreikis mažėjo ir toliau. „Skolintų lėšų paklausos mažėjimas greičiausiai tęsis ir ateinančiais ketvirčiais. Daugiausiai paklausa mažės tuose sektoriuose, į kuriuos anksčiau buvo investuota daugiausiai, kadangi šie sektoriai jau dabar nebeišnaudoja savo pajėgumų. Tai visų pirma nekilnojamojo turto - gyvenamojo būsto ir biurų vystymo - bei krovinių pervežimų sektoriai“, - teigia A.Danys.
Dėl išaugusios kapitalo kainos Lietuvai banko skolinimo ištekliai tapo brangesni. Pabrango ne tik naujai išduodamų, bet ir anksčiau išduotų paskolų savikaina. Todėl bankas sieks peržiūrėti esamų paskolų palūkanų maržas, kad jos atitiktų rinkos realijas.
Atsižvelgdamas į dabartinę ekonomikos situaciją ir laikydamasis konservatyvios kreditavimo politikos, bankas ir toliau finansuos perspektyvius projektus ir mokius klientus.
„Per 2009 m. verslui jau suteikėme 2376 mln. litų kreditų. Kredituodami, pirmiausia, žvelgiame į projekto perspektyvas, jo reikšmingumą. Pavyzdžiui, 80 mln. litų šiemet jau finansavome vėjo jėgainių parko sukūrimą, o antrąjį ketvirtį pradėjome teikti palankesnes finansavimo sąlygas privatiems klientams, įsigyjantiems nekilnojamojo turto objektus, kuriuos esame finansavę”, - sako A.Danys.
Pajamų ir išlaidų valdymas
Pirmąjį pusmetį banko išlaidos mažėjo reikšmingiau nei pajamos. Lyginant su 2008 metų I pusmečiu, personalo išlaidos 2009 metais sumažėjo 47 proc., tai lėmė 9 proc. mažesnis darbuotojų skaičius ir papildomų darbuotojų skatinimo priemonių atsisakymas. Bankas taip pat optimizuoja skyrių tinklą - per pirmuosius šešis 2009 m. mėnesius klientų aptarnavimo centrų skaičius sumažėjo 4 proc. iki 115 padalinių.
„Akivaizdu, kai Lietuvos ekonomika traukiasi, tampa mažesnė, tai sumažina ir paklausą bankiniams produktams, o tuo pačiu ir pačius bankus. Mūsų operacijų kaštai per keletą metų išaugo, todėl produktyvumo palaikymas ir didinimas reiškia, kad reikia mažinti išlaidas dirbant sumaniau ir efektyviau, o jeigu bus būtina - mažinti etatus ir padalinių tinklą“, - sako A.Danys.
Anot A. Danio, optimizuodamas padalinių tinklą, bankas visada pirmiausia galvoja apie klientus, todėl jų patogumui kuriamos naujos paslaugos, pavyzdžiui, nuo birželio atnaujintos debetinės kortelės pradėtos siųsti paštu, tad klientui nebereikia eiti į padalinį. Atnaujintas ir „Swedbank“ interneto bankas - vartotojai šiandien gali naudotis naujomis galimybėmis ir paslaugomis, taip pat tęsiame ir bankomatų, priimančių grynuosius pinigus plėtrą - baigiantis birželiui bankas jų įdiegė 56.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...