- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per dešimt šių metų mėnesių „Swedbank" draudimo bendrovė klientams išmokėjo 5,8 mln. litų draudimo išmokų. Paskaičiuota, kad „Hansa gyvybės draudimas" apmoka vieną iš trijų kasdien Lietuvoje padengiamų gyvybės draudimo žalų. Kasdien Lietuvoje draudikai klientams padengia apie 52 žalas, 18 jų apmoka „Hansa gyvybės draudimas".
Kaip pastebi „Hansa gyvybės draudimo" specialistai, dažniausiai draudimo išmokos skiriamos traumų, paprastai kaulų lūžių, žalai padengti. Vidutinė tokios išmokos suma kiek viršija 900 litų. Kritinių ligų atveju būna kur kas rečiau, o jų išmokos vidutinis dydis šiandien yra apie 9400 litų.
Traumų, kritinių ligų įvykių aplinkybių tyrimas užtrunka iki mėnesio, tačiau dviem trečdaliams klientų (apie 68 proc.) išmoka pateikiama per 15 kalendorinių dienų nuo dokumentų pateikimo. „Hansa gyvybės draudime" greičiausiai klientams išmokamos išmokos per vieną dieną nuo visų dokumentų pateikimo.
„Nors gyvybės draudimo paslaugomis besinaudojančių klientų skaičius Lietuvoje auga, pastebime, kad žmonės dar nepakankamai vertina savo sveikatą ir gyvybę", - sako „Hansa gyvybės draudimo" direktorius Mindaugas Jusius.
Finansinių duomenų analizė rodo, kad savo gyvybę ir sveikatą draudimo klientai įvertina tik 60 proc. reikalingos sumos.
Bendrovės duomenimis, vidutinė išmoka kliento mirties atveju siekia 12,6 tūkst. litų. „Tai išties yra nedaug ir lyginant su Europos Sąjungos valstybių vidurkiu, ir atsižvelgiant į šios dienos situaciją Lietuvoje, nes vien finansine prasme šiuo atveju netektis šeimai yra ženkliai didesnė - netenkama vieno iš maitintojų ir greta netekties skausmo šeimai dar gresia susidurti su finansinėmis problemomis. Gyvybės draudimas, pirmiausia, ir yra skirtas tam, kad palengvintų naštą nelaimės atveju", - sako M.Jusius.
„Pasaulinė praktika rodo, kad šeimos finansiniam atsitiesimui po nelaimės reikia 1-2 metų. Šiandien vidutinis atlyginimas Lietuvoje po mokesčių yra 1773,7 litų, tad, mūsų vertinimu, klientai turėtų savo gyvybę apdrausti vidutiniškai bent 21,3 tūkst. litų. O jei žmogus turi finansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, būsto paskolą, vartojamąją paskolą, gyvybės draudimo sumą reikėtų didinti turimų įsipareigojimų suma", - pataria „Hansa gyvybės draudimo" direktorius M.Jusius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...