„Swedbank“ ekonomistė: Švedijos bankai Baltijos šalyse padarė klaidų

Skubėdami Baltijos šalyse užsiimti kuo didesnę rinkos dalį Švedijos bankai neišvengė klaidų pernelyg gausiai finansuodami nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos sektorius, todėl iš dalies yra atsakingi už ekonomikos griūties pasekmes, pripažino Švedijos "Swedbank" vyriausioji ekonomistė Cecillia Hermansson.

Interviu "Verslo žinioms" ji prognozavo, kad ūkis pradės stabilizuotis artėjant kitų metų vasarai.

Anot C.Hermansson, valstybė ir verslas neturėtų kliautis vien bankų pinigais, reikalingi skolintojai, kurie gali suteikti rizikos kapitalo naujiems verslams pradėti.

"Žvelgdami į netolimą praeitį turime pripažinti, kad Švedijos bankai iš tiesų yra atsakingi už ūkio padėtį Baltijos šalyse. Tačiau šią atsakomybę dalinamės su rinkos dalyviais ir politikais. Svarbu pripažinti, kad negerai vertinome riziką, ypač esant fiksuotam valiutos kursui. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Švedijoje taip pat pernelyg daug kapitalo nutekėjo į privatų sektorių, o tokiu atveju ekonomika gali labai greitai perkaisti", - teigė ji.

Anot "Swedbank" ekonomistės, dabar jau akivaizdu, kad praeityje bankai klydo pernelyg gausiai finansavę nekilnojamojo turto sektorių, galbūt iš dalies ir mažmeninę prekybą.

"Tačiau daugiau reikia skirti lėšų eksportuotojams ir pridėtinei vertei kurti. Manau, kad politikai ir privatus sektorius turėtų daugiau kalbėtis tarpusavyje, kad būtų galima sudėti tinkamus pamatus tolesnei plėtrai", - sakė C.Hermansson.

Pasak jos, bankai paprastai nežengia pirmojo žingsnio ir nefinansuoja verslo pradžios, todėl svarbu bendradarbiauti su kitais finansuotojais, kurie gali suteikti lėšų įmonei įkurti.

"Galbūt kai kurios bendrovės būtų galėjusios išlikti gavusios bankų paskolų, bet mes to jau nesužinosime. Svarbu, kad bankas skaidriai atskleistų, kuo remdamasis jis vertina įmones. O valstybei svarbu, kad ji nesikliautų vien bankų pinigais, kad būtų rizikos kapitalo finansuotojų", - sakė "Swedbank" vyriausioji ekonomistė.
Jos teigimu, po pastarojo nuosmukio dar bent kelerius metus ekonomikos augimas bus lėtas.

"Tikiu, kad artėjant kitai vasarai sulauksime tam tikros stabilizacijos, o dar šiek tiek vėliau Lietuvoje ir Latvijoje turėtų paspartėti augimas", sakė C.Hermansson.