„Swedbank” Baltijos regiono indekse Lietuva pagal palankumą verslui - septinta

Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos regiono valstybėmis, pagal palankumą verslui yra stipri vidutiniokė, lenkianti Rusiją, Ukrainą, Lenkiją ir Latviją, tačiau atsiliekanti nuo Šiaurės valstybių, Vokietijos ir Estijos. Tai rodo pirmą kartą „Swedbank” sudarytas Baltijos jūros regiono indeksas (Baltic Sea Index - BSI).

Lietuva lenkia regiono vidurkį pagal verslumo skatinimą ir mokesčių sistemos palankumą verslui, tačiau atsilieka nuo pirmaujančių kaimyninių valstybių pagal 8 kitus rodiklius, kurie naudojami skaičiuojant indeksą. Pasaulio mastu Lietuva pagal palankumą verslui yra tarp 40 proc. pirmaujančių valstybių.

„Swedbank” Baltijos regiono indekse Lietuva užėmė 7 vietą tarp 11 valstybių, o jos vidutinis balas siekė 6,5. Palyginimui, pirmaujančios Danijos palankumo verslui indeksas sudarė 8,8 balo, o paskutinę vietą užėmusios Ukrainos – 4,0 balo. Estija, surinkusi 7,3 balo, reitinge buvo šešta, Latvija su 6,3 balo – aštunta.

Naujasis Baltijos regiono indeksas (BSI), kurį „Swedbank” specialistai sudarė remdamiesi Pasaulio banko, “Transperancy International”, Pasaulio ekonomikos forumo, Milkeno instituto, KPMG, ILO ir INSEAD ir banko duomenimis, paskelbtas leidinyje „Baltic Sea Report”, skirtame regiono šalyse plėstis besirengiančiam verslui.

Skaičiuodami Baltijos jūros regiono valstybių palankumo verslui indeksą „Swedbank” specialistai atsižvelgė į 10 skirtingų rodiklių, darančių įtaką verslo aplinkai: verslumo skatinimą, situaciją darbo rinkoje, mokesčių politiką, finansų rinkas, užsienio prekybą, švietimą, valdymą, infrastruktūrą, logistiką ir inovacijų klimatą. Skaičiuojant indeksą nebuvo atsižvelgiama į atskirų valstybių makroekonominius rodiklius.

„Šis indeksas padeda įvertinti atskirų šalių palankumą verslui regiono mastu ir kartu palyginti valstybes su pasaulio vidurkiais. Be to, tai suteikia galimybes šalims įvertinti stipriąsias ir silpnąsias puses pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas bei skatinant vietos verslą”, - sako „Swedbank Markets” Lietuvoje vadovas Tomas Andrejauskas.

Tyrimo duomenimis, Lietuvos stiprioji pusė pagal palankumą verslui yra švietimas (kiekybinis parametras – daug išsilavinusių žmonių) ir verslumo skatinimas – mūsų šalis pagal šiuos rodiklius patenka tarp 30 proc. geriausiai įvertintų pasaulio valstybių.

Tačiau „Swedbank” analitikai pastebi, kad lyginant su 2007 metais, pagerėjo tik logistiką ir infrastruktūrą vertinantys rodikliai, tuo tarpu kiti – valdymas, švietimas, užsienio prekyba ir finansų rinka krito.

Baltijos regiono vidurkį Lietuva lenkia pagal du iš dešimties rodiklių - verslumo skatinimą ir mokesčių politiką. „Matome daug gerų Ūkio ministerijos iniciatyvų skatinti verslą ir verslumą, tačiau rezultatai neatsiranda iš karto. Seimas galėtų operatyviau svarstyti teikiamus įstatymų keitimo pasiūlymus, lengvinant verslo steigimo procedūras ar mažinant verslą kontroliuojančių institucijų skaičių. Kalbant apie mokesčių politiką, pastebėtina, kad Lietuva yra viena patraukliausių Europos Sąjungos šalių pagal verslo apmokestinimą. Mums privalu išnaudoti šį savo pranašumą, todėl labai svarbu, kad mokesčių sistema būtų prognozuojama ir stabili“, - pažymi T.Andrejauskas.

Daugiausiai sunkumų verslui, kaip rodo tyrimo duomenys, Lietuvoje kelia situacija darbo rinkoje. Pagal šį rodiklį Lietuva, surinkusi 4,9 balo iš 10-ies, tarp Baltijos šalių valstybių yra trečia nuo galo ir lenkia tik Ukrainą bei Lenkiją.

„Nors darbo kaštai, žvelgiant absoliučiais skaičiais, Lietuvoje nėra dideli, iki krizės pradžios atlyginimų augimas lenkė produktyvumo didėjimą. Be to, šalyje galioja nelankstūs darbo rinką reguliuojantys įstatymai, o netiesioginiai kaštai samdant darbuotoją išlieka dideli. Visa tai apsunkina smulkaus ir vidutinio verslo, kuris galėtų tapti svarbiu ekonomikos augimo varikliu, situaciją”, - sako T.Andrejauskas.

Pasako jo, būtina kuo greičiau tobulinti Darbo kodeksą, leidžiant darbo rinkai greičiau reaguoti į besikeičiančias ekonomines realijas. Šiuo metų Lietuvoje bedarbystė pasiekė jau 18%, ir, deja, esamas darbo santykių reglamentavimas pasirodė visiškai neveiksmingas, kovojant su augančiu nedarbu. Atvirkščiai, norint kurti naujas darbo vietas ir pagerinti investicinę aplinką, būtina liberalizuoti darbo santykius, ir leisti laisvai rinkai nustatyti darbo sąlygas.

Žemas finansų rinkų vertinimo rodiklis parodo būtinybę stiprinti Lietuvos kapitalo rinką ir diversifikuoti verslo finansavimo šaltinius. Absoliuti priklausomybė nuo bankų paskolų yra rizikinga tiek verslui, tiek ir patiems bankams.

Todėl ypač svarbu kuo greičiau padidinti Nasdaq OMX Vilniaus biržos kapitalizaciją ir apyvartumą, kad vietos verslas iš vertybinių popierių rinkos galėtų pritraukti lėšų investicijoms į plėtrą ir darbo vietų kūrimą. Tą padaryti galima įtraukiant daugiau valstybei priklausančių įmonių į biržos sąrašus.

„Kai biržoje bus normalus akcijų pasirinkimas, neabejoju, kad ir Lietuvos pensijų fondai, ir privatūs asmenys daugiau investuos vietinėje rinkoje ir taip prisidės prie ekonomikos atsigavimo“, - Lietuvos ekonomikos kilimo galimybes įvardina T.Andrejauskas.

Baltijos regiono indeksas (vieta, šalis, balai)

  1. Danija  8,8
  2. Švedija 8,6
  3. Norvegija 8,5
  4. Suomija 8,4
  5. Vokietija 7,9
  6. Estija 7,3
  7. Lietuva 6,5
  8. Latvija 6,3
  9. Lenkija 5,8
  10. Rusija 4,4
  11. Ukraina 4,0

Šiame straipsnyje: verslaskrizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių