- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vien apie atominę elektrinę kalbantys strategai pamiršta, kad yra ir kitokių būdų gaminti elektrą.
Vėjo, saulės, vandens ir biomasės energijos šalininkai jaučiasi nepelnytai stumiami į šoną, pirmadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Energetikos ministerija neseniai pristatė Nacionalinę energetikos strategiją. Šį rudenį ją turėtų svarstyti Seimas.
Dešimties metų energetikos ateitį nubrėžę valdininkai atsinaujinantiems ištekliams skiria nedaug dėmesio - tik tiek, kiek reikalauja Europos Sąjunga. Iki 2020-ųjų bent 20 proc. elektros turime gaminti iš biomasės, saulės, vėjo arba vandens.
Energetikos strategai mano, kad po 10 metų iš vėjo išgausime 5 kartus daugiau elektros negu dabar - 500 megavatų (MW) per metus. Bet specialistai sako, kad tai pernelyg menki planai.
Lietuvos mokslininkai apskaičiavo, kad vien jūroje galima išgauti 1 gigavatą per metus.
Dabar valstybė už vėjo jėgainėje pagamintą kilovatvalandę (kWh) moka 30 centų. Įprasta elektros kaina rinkoje - 15 centų už kWh.
Daugiausia optimizmo strategijos autoriai parodė vertindami biomasės ateitį. Per 10 metų žadama padidinti elektros gamybą iš biomasės 10 kartų: nuo 26 megavatų pernai iki 224 megavatų 2020 metų.
Nepaisant to, biokuro propaguotojai irgi teigia, kad tokios ambicijos - pernelyg menkos.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos "Litbioma" prezidento Remigijaus Lapinsko teigimu, studijos parodė, jog 2020 metais iš biomasės gali būti pagaminta 300 megavatų, o 80 proc. centralizuotos šilumos būtų pagaminama naudojant biomasę.
Energetikos ministerija mano, jog per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje iš saulės bus pagaminta iki 10 MW elektros, o investicijos sieks 0,2-0,3 mlrd. litų.
Kad paskatintų šį elektros išgavimo būdą, valdžia net nustatė rekordiškai aukštą supirkimo kainą. Dabar iš saulės išgautą elektros energiją valstybė superka net po 1,62 lito už kWh. Dauguma Europos valstybių yra nustačiusios mažesnes supirkimo kainas.
Energetikos ministerija užsimena, kad supirkimo kainą reikėtų mažinti.
Tuo tarpu galimybėmis plėsti elektrines prie upių, regis, tebetiki tiktai jas valdantys verslininkai.
Mat hidroenergetikos plėtra Lietuvoje iš esmės yra sustabdyta. Todėl ir Energetikos ministerija prognozuoja tik simbolinį elektros išgavimo iš vandens augimą.
Nacionalinėje energetikos strategijoje 2020 metais planuojama šalies upėse išgauti 141 megavatą. Praėjusiais metais išgauta 116 megavatų.
Dabar uždrausta statyti hidroelektrines 170 Lietuvos upių. Likusiose išgauti elektrą iš esmės neįmanoma arba neefektyvu.
Už hidroelektrinėse pagamintą ir į tinklus patiektą elektrą mokama 26 centai - mažiau nei už vėjo ar saulės. Dabar Lietuvoje veikia 82 hidroelektrinės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...