Sutaupytos pensijos Lietuvoje sudaro 4 proc., o Vakaruose – 70 proc. BVP

Aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse nuo 1999 m. pradėtos diegti antros pakopos pensijų fondų sistemos jau sukaupė apie 70 mlrd. eurų.

Pernai tai sudarė daugiau nei 10 proc. valstybių metinio bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje pensijų fondų dalyvių turtas teperlipo 4 proc. BVP, kadangi sumažintos įmokos į pensijų fondus neleido augti sparčiau.

Daugiausiai lėšų ir didžiausia vidutinė suma vienam fondų dalyviui sukaupta Lenkijoje, kuri pensijų fondų sistemą įdiegė dar 1999 m. – anksčiausiai tarp regiono šalių – ir taupymui atideda vienas solidžiausių įmokų (7,3 proc. atlyginimo „ant popieriaus“). 2010 metų I ketv. duomenimis, 14,85 mln. būsimai pensijai taupančių lenkų priklausė 52,8 mlrd. eurų (182,3 mlrd. litų) arba po 12268 litus kiekvienam. Atitinkamai vienam pensiją fonde kaupiančiam kroatui teko 9733 litai, slovakui – 7537 litai, estui – 5780 litų, lietuviui – 3370 litų, latviui – 3361 litas, bulgarui – 1388 litai, o rumunui – 615 litų, tokius duomenis pateikė atskirų valstybių pensijų fondų asociacijos.

„Kiekviena valstybė savaip sudėliojo pensijų politikos prioritetus ir tai atsispindi vieno pensijų fondo dalyvio sukauptoje sumoje. Sukauptas turtas šalyje yra tuo didesnis, kuo ilgiau sistema veikia, kuo didesnės įmokos ir kuo aukštesnė investicijų grąža. Investicijų grąžos, uždirbtos visų fondų valdytojų regione per ilgesnį laikotarpį buvo daugmaž vienodos, o štai įmokas vienos vyriausybės išlaikė stabilias, kitos – mažino“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, tikina, kad Lietuvos valdytojų rezultatai netgi maloniai stebina, kadangi nepaisant skaudžiausios pasaulinės finansų krizės nuo Didžiosios Depresijos laikų, šalies pensijų fondai jau sugrąžino patirtus nuostolius ir iki 2010 m. pabaigos uždirbo 284,9 mln. litų pelno kaupiantiems gyventojams.

Vakaruose dalis pensijų fondų iki šiol skendi nuostoliuose, kuriuos lėmė itin rizikingos investicijos į išvestinius finansinius instrumentus – pvz., JAV pensijų fondai, per 2008 m. praradę 3,5 trln. USD vertės, 2009 m. teatidirbo 1,5 trln. USD. Lietuvos pensijų fondų dalyviai nuo itin rizikingų investicijų yra apsaugoti įstatymuose numatytais ribojimais.

Lenkijos gyventojų turtas pensijų fonduose 2010 m. I ketv. pabaigoje sudarė apie 16,2 proc. pernykščio valstybės BVP, o metų gale ši dalis jau išaugo iki beveik 18 proc. BVP, kadangi šį turtą didino prieaugiai finansų rinkose ir naujos įmokos. Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas 2010 m. pabaigoje sudarė apie 4,3 proc. Dar mažiau, arba 0,8 proc. BVP, pernai I ketv. duomenimis, buvo sukaupusi tik Rumunija, mat šioje šalyje II pakopos pensijų fondų sistema įdiegta vėliausiai, t. y., 2008 m. gegužę, todėl taupymo laikotarpis buvo trumpiausias.

Palyginimui, 2009 m. pabaigoje išsivysčiusių pasaulio valstybių pensijų fonduose sukauptas turtas siekė apie 70 proc. BVP. Daugiausia lėšų teko Nyderlandams, Šveicarijai ir JAV, šiose būsimi pensininkai sukaupė atitinkamai 120, 113 ir 93 proc. BVP siekiantį turtą  – rodo „Towers Watson“ tyrimas.

„Palaipsniui fonduose sukauptos lėšos sumažins spaudimą vyriausybių biudžetams, kadangi senatvėje pensininkus išlaikys nebe dirbantieji, o per gyvenimą sukauptos santaupos. Dabartinės pensijų sistemos, kurios išlaikomos dirbančiųjų sumokamų mokesčių, jokios investicijų grąžos neteikia ir patiria trūkumą, kai pensininkų daugėja, o dirbančiųjų mažėja“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys.

Ilguoju laikotarpiu kaupiamas turtas, anot jo, turi savybę uždirbti palūkanas nuo anksčiau gautų palūkanų, todėl bendra suma didėja progresyviai.

„Dalyvavimas II pakopos pensijų fondų sistemoje turi pranašumą, kad pačiam dalyviui tiesiogiai nereikia rūpintis taupymu – už jį dalį jo sumokėtų mokesčių į jo asmeninę pensijų fondo sąskaitą perveda vyriausybės. Taip užtikrinama, kad savo ateitimi mažiau besirūpinantys ir apie gyvenimo sąlygas senatvėje nesusimąstantys gyventojai sukauptų bent dalį solidesnei pensijai reikalingų lėšų ir vėliau netaptų našta visuomenei“, – teigia Š. Ruzgys.

Lietuvoje pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Savarankiškai netaupo

Savanoriškai taupyti pensijai Vidurio ir Rytų Europos gyventojai nelinkę – bendras aštuoniose šalyse sukauptas turtas III pakopos pensijų fonduose, į kuriuos lėšas nukreipia patys dalyviai, tesiekia 3,65 mlrd. eurų (12,6 mlrd. litų), arba 0,57 proc. šių šalių BVP.

Daugiausia papildomai pensijai kaupiančių gyventojų yra Slovakijoje – t. y. 32,5 proc. dirbančiųjų,  kiekvienas jų 2010 m. I ketv. pabaigoje buvo sutaupęs vidutiniškai po 5153,2 lito, o bendra sukaupta suma sudarė 1,76 proc. valstybės BVP. Lietuvoje papildomai pensijai kaupiančiųjų dalis yra mažiausia visame regione – III pakopos fonduose taupo 1,8 proc. visų dirbančiųjų, o jų sukauptas turtas tesudaro 0,1 proc. BVP.

Trečia pakopa yra skirta savanoriškam kaupimui – pats žmogus, darbdavys ar kitas asmuo gali skirti dalį lėšų sočiai senatvei specialiai tam pritaikytuose instrumentuose – pasirinkę kaupiamojo gyvybės draudimo rūšį ir/arba pensijų fonduose - ir, pasinaudodami valstybės taikoma lengvata, sukaupti daugiau. Statistikos, kiek regiono šalių gyventojai kaupia būsimai pensijai pasirinkę gyvybės draudimo sutartis, nėra surinkta, kadangi šis produktas  universalus ir tinka taupyti įvairiais tikslais. Bendras Lietuvos gyventojų sukauptas turtas gyvybės draudimo pagalba 2010 m. pabaigoje siekė 2,053 mlrd. litų, tai sudaro apie 2,1 proc. šalies BVP.

„Pensija šiandien suvokiama tik kaip valstybės, arba mokesčius mokančiųjų, rūpestis pagyvenusiais žmonėmis. Deja, ateityje pensininkų tik daugės, o dirbančiųjų mažės, tad kas turėtų pasirūpinti šios kartos, kurioje vaikai tampa vis labiau išimtimi nei taisykle, atstovais? Verta susirūpinti ir patiems pradėti taupyti lėšas, kad neišsipildytų pasakėčios, kurioje sūnus veža tėvą į mišką, scenarijus“, – teigia A. Bakšinskas.

Pasak LGDĮA atstovo, kol padėtis dėl valstybinės pensijos ir politinių sprendimų blaškomos II pensijų pakopos yra neapibrėžta, papildoma pensija galima rūpintis patiems – ją susitaupyti. Norint pradėti kaupti pensijai, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek pajamų per mėnesį žmogui reikės sulaukus senatvės. Paprastai laikoma, kad papildomam kaupimui reikėtų skirti apie 10-15 proc. pajamų, o visa pensijos suma iš visų trijų pakopų turėtų sudaryti apie 75 proc. buvusių įplaukų.

„Kas mėnesį „į kojinę“ atidedant po 100 Lt per 40 metų galima sukaupti 48 tūkst. Lt. Skatindama savanorišką taupymą trečioje pakopoje, pvz., apsidraudus investiciniu ar kaupiamuoju gyvybės draudimu, ar investuojant į III pakopos pensijų fondus, valstybė taiko mokesčių lengvatas, kuriomis galima susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų įmokų vertės. Todėl kas mėnesį 100 Lt nukreipiant taupymui šiuose produktuose, po 40 metų su 5 proc. investicijų grąža sukaupta suma siektų jau apie 140 tūkst. Lt, jei lengvata susigrąžinti pinigai taip pat būtų skiriami papildomam kaupimui“, – skirtumą tarp taupymo būdų pabrėžia A. Bakšinskas.


Šiame straipsnyje: pensijospinigai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių