- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekdama sušvelninti pasaulio ekonominės krizės pasekmes Lietuvoje bei reaguodama į krovinių srautų mažėjimą, Susisiekimo ministerija pradėjo rengti antikrizinių priemonių paketą. Numatoma aktyviau koordinuoti skirtingų transporto šakų sąveiką, taikant lanksčią tarifų ir mokesčių sistemas, skatinti efektyviai naudojančias energiją transportavimo technologijas, pagreitinti infrastruktūros projektų įgyvendinimą, supaprastinti administracinę naštą transporto verslui. Priemonių planas kuriamas atsižvelgiant į verslo asociacijų siūlymus.
Pasak Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus Almino Mačiulio, ministerija gauna nemažai siūlymų iš Klaipėdos uoste dirbančių krovos kampanijų, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava", ekspeditorių asociacijos „Lineka", kitų organizacijų, vienijančių verslo įmones. Jei prieš metus buvo kalbama apie ypatingą krovinių vežimo verslo plėtrą, sparčiai augantį krovininių automobilių poreikį, tai dabar kelių, geležinkelių ir jūrų transporte ryškėja recesijos tendencijos.
„Transporto verslas gauna apie 17 mlrd. litų pajamų, iš jų 10 mlrd. litų sudaro transporto paslaugų eksportas. Tai viena iš nedaugelio ūkio šakų, sėkmingai konkuruojančių pasaulinėje rinkoje, - akcentavo A. Mačiulis. - Siekdami išlaikyti rinką, turėsime šalinti administracinius barjerus tranzitiniam srautui - supaprastinti vizų režimą, greitinti dokumentų forminimą ir taikyti lanksčią tarifų nuolaidų bei skatinančią mokesčių sistemas." Ministerijos valstybės sekretoriaus nuomone, būtina skatinti modernias intermodalines krovinių gabenimo technologijas, derinant skirtingų transporto šakų veiksmus.
Asociacijos „Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigė, kad išlaikyti vežimų rinką Europoje šalies vežėjams pavyktų tik sumažinant paslaugų kainas. „Krizės laikotarpiu su Vyriausybės institucijomis turime užtikrinti sektoriaus funkcionavimą, todėl tariamės su jūrų keltų operatoriais, Klaipėdos jūrų uostu bei „Lietuvos geležinkeliais". Susitarėme, kad visi vežimo grandinės nariai solidariai sumažins savo pelno maržas, gal net sumažindami pelną iki nulio, kad išliktume rinkoje, - pareiškė jis, - tačiau bankai bei monopolinę padėtį užimančios įmonės nėra solidarūs su kitais rinkos dalyviais."
Pasak A. Kondrusevičiaus, kai pasaulyje nafta atpigo tris kartus, „Mažeikių nafta" dyzelinas tiek neatpigo. Panašiai elgiasi ir bankai - kreditai brangsta, o tai trikdo ir brangina apyvartinių lėšų skolinimąsi.
Kuriant antikrizinių paketų priemones bus tariamasi ir su mokslininkais. Šį paketą planuojama parengti dar iki 2009 metų pradžios.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...