Suklupusius bankus gelbės valstybė

Bankai turi gelbėtoją. Prispyrus nuostoliams, juos iš duobės įsipareigojo ištraukti Vyriausybė. Iki šiol šalies finansų sektorius sugebėjo atsilaikyti be išorinės pagalbos, nors blogųjų paskolų antplūdžiui jau ruošiamasi.

Milijardiniai nuostoliai

Neatidžiai dalytos paskolos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse skandinavų bankams iki šios vasaros galėjo smarkiai atsirūgti. Lygiai taip pat galėjo nukentėti ir vietos bankai, bandę prilygti rinkos galingiesiems. Tačiau dabar visi jie gali per daug nesibaiminti dėl bankroto.

Tiesa, šalį apėmusi krizė nesibaigė, o blogųjų paskolų našta dar kurį laiką turėtų augti. Pats Švedijos finansų ministras Andersas Borgas neseniai pareiškė, kad didžiausią grėsmę jo vadovaujamos šalies ekonomikai kelia Lietuva, Latvija ir Estija, kuriose bankų nuostoliai, vertinant konservatyviai, gali sudaryti iki 15 proc. viso jų paskolų portfelio. Įvertinus paskolų portfelį, Lietuvoje bankų nuostoliai galėtų siekti apie 10 mlrd. litų.

Naujienų agentūros "Bloomberg" duomenimis, didžiausi Baltijos šalyse švedų bankai "Swedbank" ir SEB regione paskolino 366 mlrd. Švedijos kronų (116 mlrd. litų), tai atitinkamai sudaro 17 proc. ir 13 proc. viso jų paskolų portfelio.

Bankų ramybės garantas

Būsimiems nuostoliams rengiasi ir patys bankai, jau pradėję skirti milijonines sumas blogosioms paskoloms padengti.

Ir vis dėlto šalyje veikiantys bankai dabar gali jaustis gerokai ramiau, mat už jų nugarų – šalies Vyriausybė, pasirengusi vykdyti rugpjūčio 4 d. įsigaliojusio Finansinio tvarumo įstatymo nuostatus. Šių metų pradžioje nemažai diskusijų kėlęs įstatymas buvo tyliai priimtas vasaros viduryje.

Tad jeigu pasitvirtintų konservatyvusis švedų scenarijus, bankams gelbėti nepakaktų 3 mlrd. litų, apie kuriuos kalbėta, kai buvo svarstomas šio įstatymo projektas. Seimo priimtame įstatyme apie skaičius apskritai nekalbama, o numatoma, kad pinigai finansų sistemai stabilizuoti galėtų būti imami iš valstybės biudžeto, rezervinio fondo ar valstybei suteiktų paskolų.

Gelbėti neįpareigoja

Kelios dienos prieš tai, kai Seimas patvirtino Finansinio tvarumo įstatymą, dienraščiui duotame interviu finansų ministrė Ingrida Šimonytė teigė, kad šis įstatymas gelbėti bankų neįpareigos, o padės greičiau nuspręsti, kaip Vyriausybė turi elgtis susidūrusi su problemomis bankų sektoriuje.

Tokios pačios nuomonės finansų ministrė laikosi ir šiuo metu. Be to, I.Šimonytė dienraščio žurnalistams tvirtino, kad finansų sistemai stabilizuoti numatyti 3 mlrd. litų ir nė cento daugiau, nors prireikus iš liūno traukti kurį nors banką, dėl jo būtų sprendžiama atskirai.

"Yra garantijos iki 3 mlrd. litų. Jeigu reikėtų naudoti kitas priemones, – kapitalo, banko perėmimą ar dar ką nors, – tada jau žiūrėtume pagal konkrečią situaciją. Bet konkrečiu sumos limitu buvo apribotas garantijų dydis, kiek valstybė įsipareigoja garantuoti už tarpbankinį skolinimąsi kilus likvidumo problemų. Ta riba yra 3 mlrd. litų, tiek numatyta biudžete ir tiek numatyta Finansinio tvarumo įstatyme. Vyriausybė tiesiog neprisiimtų didesnių garantinių įsipareigojimų. Tai nėra bankų gelbėjimas, tai yra tik garantijos tarpbankiniam skolinimuisi."

Pasak Lietuvos banko atstovo spaudai Mindaugo Milieškos, įstatyme numatytos priemonės, kurių gali būti imamasi prireikus stiprinti Lietuvos Respublikoje įsteigtų bankų ir užsienio bankų filialų finansinį stabilumą ir patikimumą.

Pagal šį įstatymą gali būti taikomos tokios priemonės: valstybės garantija, banko turto išpirkimas, valstybės dalyvavimas banko kapitale, banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams. Parengti teisės aktams, reikalingiems įgyvendinti šį įstatymą, sudaryta speciali darbo grupė.

Atsparumas nustebino

Žinoma, nereikėtų atmesti ir tokio scenarijaus, kad šalyje veikiantys bankai su rūpesčiais susidoros savo jėgomis. Šalies finansų sektorius jau įrodė, kad yra gerokai atsparesnis, negu manyta anksčiau. Nors po to, kai praėjusių metų pabaigoje Latvijos vyriausybei prireikė gelbėti nacionalinį "Parex" banką, kalbėta, kad panašių priemonių gali tekti griebtis ir Lietuvoje, šie spėjimai kol kas nepasitvirtino.

Atrodo, šalies finansų sektoriaus stabilumas nustebino ir užsieniečius. Tarptautinė reitingų agentūra "Moody's", šįmet gerokai apkarpiusi bankų ir mūsų šalies reitingus, teigė, kad bankų sektorius funkcionavo geriau, negu tikėtasi, o Lietuva lieka viena iš nedaugelio ES šalių, kurių vyriausybėms neprireikė biudžeto pinigais gelbėti bankų.

Europos Komisijos (EK) vertinimu, pagrindiniai Vakarų bankai užtikrino pakankamą savo antrinių bankų Rytų Europoje kapitalą ir įvykdė įsipareigojimus regione. O EK užsakymu atliktas bendrijos bankų streso tyrimas parodė, kad ES bankų sektorius pasirengęs atlaikyti toliau blogėjančias ekonomikos sąlygas.

Gali nepakakti kapitalo

Kita vertus, iššūkiai bankų sektoriuje nesibaigia. Minėtosios "Moody's" analitikų vertinimu, didėjantis nedarbas, mažėjanti vidaus paklausa ir krintančios nekilnojamojo turto kainos lemia sparčiai didėjantį blogųjų paskolų skaičių, todėl kai kurie Lietuvos bankai gali susidurti su kapitalo pakankamumo problemomis.

Apie tai, kad net keliems šalies bankams ateityje gali kilti sunkumų siekiant atitikti kapitalo pakankamumo normatyvus, užsimena ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. Pasak jo, didėjantys bankų nuostoliai lems mažėsiantį jų kapitalą, o pritraukti naujo bus sunku tiek skandinavų, tiek vietos bankams.

Per šešis šių metų mėnesius bendras bankų sektoriaus nuostolis sudarė 628 mln. litų, o didžiąją dalį nuostolių Lietuvoje sukaupė "Swedbank" ir SEB grupė – atitinkamai 351,7 mln. ir 224,9 mln. litų. Šiems jų pagrindiniai bankai jau skyrė milijardines injekcijas.

Šiuo metu šalies bankai blogosioms paskoloms yra skyrę ne vienodas sumas atidėjinių. Vienų bankų atidėjinių dalis nuo bendro paskolų portfelio siekia kone 5 proc., o kitų – vos 0,5 proc. Tikėtina, kad metų pabaigoje, kai visi šalies bankai turės pateikti audituotus finansinius duomenis, blogosioms paskoloms skirtų atidėjinių dalis gali supanašėti.

Pajėgūs pakelti nuostolius

Kol kas prie milijardo litų artėjantys nuostoliai bankų sektoriuje šalies finansų sistemos stabilumo nesutrikdė. Lietuvos banko pateikiamais duomenimis, šiuo metu visi šalyje veikiantys bankai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus, o bendras bankų sektoriaus rodiklis siekia daugiau kaip 13 proc. – nustatytas normatyvas yra 8 proc.

Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas praėjusią savaitę agentūrai "Bloomberg" pareiškė, kad bankai gerai pasirengę ir sukaupę pakankamą kapitalą būsimiems nuostoliams absorbuoti. Šiuo metu atidėjiniai nuostoliams iš paskolų vidutiniškai sudaro 3,28 proc. viso paskolų portfelio, o prieš metus šis rodiklis siekė 0,8 proc.
"Šalies bankai galėtų 2,5 karto padidinti esamus specialiuosius atidėjinius arba papildomai prisiimti 33 mlrd. litų aktyvų rizikos", – tvirtino M.Milieška.

Pradeda didinti kapitalą

Jeigu vienam šalies bankų kiltų grėsmė neįvykdyti kapitalo pakankamumo normatyvo, jis savo kapitalo bazę galėtų stiprinti bent keliais būdais: akcininkų įnašais, skolintomis lėšomis (subordinuotomis paskolomis arba išleisdamas neterminuotų skolos vertybinių popierių emisiją). Kaip pabrėžė M.Milieška, dalis bankų jau padidino arba rengiasi artimiausiu metu didinti kapitalo bazę.

Apie tai, kad papildomais akcininkų įnašais ketina dengti patirtus nuostolius, šią savaitę pranešė SEB bankas. Dėl to bus sprendžiama spalio 29 d. vyksiančiame banko akcininkų susirinkime. Rugsėjo pradžioje kapitalą pasididino bankas "Snoras", neviešai išplatinęs 72,5 mln. litų vertės vertybinių popierių emisiją.

Rugpjūčio mėnesį sprendimą dėl kapitalo didinimo 5 mlrd. litų priėmė ir Švedijos "Swedbank" direktorių taryba. Beje, įvertinusi pastarojo banko būklę, Lietuvos banko valdyba liepos mėnesį buvo nurodžiusi iki gruodžio sustiprinti banko kapitalo bazę.


Šiame straipsnyje: bankaibankų nuostoliai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių