Sukčiavimai taikantis į motinystės išmokas: pradėti 654 ikiteisminiai tyrimai

Preliminariais teritorinių prokuratūrų duomenimis, pernai visoje šalyje dėl galimo sukčiavimo įgyjant teisę gauti didesnes „Sodros“ motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas buvo pradėti 654 ikiteisminiai tyrimai.

Baudžiamasis persekiojimas inicijuotas iš atsakingų „Sodros“ padalinių gavus pranešimus apie teisę į socialinio draudimo išmokas turinčių asmenų trumpalaikį ir nepagrįstą darbo užmokesčio ūgtelėjimą.

„Įsivaizduokime įmonę, kuri ne tik, kad neturi pelno, dirba nuostolingai, bet ir visai neturi pajamų. Visiems jos darbuotojams mokamas 800-1200 litų atlygis, o būsimai mamai - 5-7 tūkstančiai litų. Skeptikai pasakytų, kad įstatymai nedraudžia patinkantiems darbuotojams mokėti tokį atlyginimą, koks sulygstamas abiejų šalių sutarimu. Tačiau tie patys įstatymai įpareigoja tyrėjus būti įtarius ir klausti, o kokie gi darbai už tokį atlygį buvo padaryti, ar tikrai nurodytomis valandomis įtariamo asmens būta darbo vietoje, ar toks jo/ jos elgesys nėra apgaulė, dėl kurios bent keliolika litų didesnės pašalpos šiandien negaus mamos, neturėjusios nuosavam verslui vadovavusio gailestingo giminaičio ir net negirdėjusios apie dvejiems metams praturtėti valstybės sąskaita leidusią įstatymų spragą“, - pranešime spaudai cituojamas generalinis prokuroras Algimantas Valantinas.

Pasak prokuratūros vadovo, pernai vaikus pagimdė per 24 tūkst. motinų, juos prižiūrėjo ir augino - dar antra tiek. Iš viso praėjusiais metais „Sodroje“ buvo registruota 45 786 motinystės (tėvystės) išmokų gavėjai, o ikiteisminio tyrimo įstaigų dėmesio susilaukė tik 654 atvejai.

Lietuva nėra sukčiaujančių tėvų kraštas - vadinamosios „Sodros“ bylos sudaro tik 15 proc. visų registruotų šios kategorijos nusikaltimų.

 Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, ikiteisminio tyrimo įstaigose pernai buvo užregistruotos 3820 galimo sukčiavimo (BK 182 str.) ir 501 apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 str.) veikos.

Praėjusiais metais teismams buvo perduotos 23 baudžiamosios bylos, kuriose pranešimai apie įtarimą apgaule įgijus teisę gauti didesnę „Sodros“ motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą pateikti 46 asmenims. Tai ne vien mamos ir tėčiai, įtarimai sukčiavimu pareikšti ir darbdaviams - dažniausiai individualių įmonių savininkams.

Praėjusių metų pirmojo pusmečio duomenimis, bendra šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta žala „Sodros“ biudžetui viršija 0,5 mln. (546 tūkst.) litų. Žala, kurią „Sodros“ biudžetas būtų patyręs, jei nusikalstamos veikos nebūtų atskleistos ir neteisėtos išmokos būtų išmokėtos, siektų apie 1 mln. (959 tūkst.) litų.

Iš perduotų teismui bylų 2 bylos išnagrinėtos pirmos instancijos teisme. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu kaltinamoji nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2 asmenys pripažinti kaltais dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Pažymėtina, kad reali laisvės atėmimo bausmė skiriama, kai nenustatoma lengvinančių aplinkybių, o įtariamieji savo kaltę neigia. Trijose bylose tyrimas užbaigtas teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą. Vaikus auginančioms mamoms skirtos baudos nuo 1,3 iki 3,1 tūkst. litų. 89 ikiteisminiai tyrimai nutraukti.


Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis:

Prokurorai gina sąžiningai mokesčius mokančių mamų, pensininkų ir kitų „Sodros“ išmokų gavėjų interesus. Pažymėtina, kad nesant nei tokio pobūdžio sukčiavimo ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo praktikos, prokurorai patys nevykdo teisingumo, todėl perduoda baudžiamąsias bylas į teismą, kur faktinių aplinkybių ir įrodymų tyrimas yra viešas procesas.

Tai reiškia, kad bet kas, turintis abejonių dėl tyrėjų ir prokurorų veiklos, gali įsitikinti ikiteisminio tyrimo metu atliktų procedūrų skaidrumu ir tyrėjų nešališkumu. Teisinėje valstybėje teisingumą vykdanti institucija yra teismas, kuris gali konstatuoti kaltas ar nekaltas asmuo dėl tokių veiksmų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotojas Ričardas Kaminskas:

Įtarimą dėl draudžiamųjų pajamų galimo dirbtinio padidinimo sukelia ne motinystės (tėvystės) pašalpos dydis. Jeigu asmuo, dirbdamas labiau kvalifikuotą ar geriau apmokamą darbą, gavo dideles pajamas, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos, tai tikrai nereiškia, kad šis asmuo neabejotinai atsidurs po „Sodros“ „padidinamuoju stiklu“.

Pavyzdžiui, įtarimą dėl galimo piktnaudžiavimo pašalpomis „Sodrai“ sukeltų faktas, kad įmonė nevykdo veiklos, o nurodytos apdraustojo pajamos yra ženkliai padidintos.

Atkreipiame dėmesį, kad „Sodra“, nagrinėdama dokumentus dėl galimo piktnaudžiavimo pašalpomis, situaciją aiškinasi ne tiesiogiai su pašalpos gavėju (mama ar tėčiu), bet su darbdaviu. Darbdavys yra atsakingas už laiku apskaičiuotas ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas bei teisingų duomenų pateikimą apie apdraustuosius asmenis. Tik nuo darbdavio priklauso, kokie apdraustojo duomenys deklaruojami „Sodrai“.


Šiame straipsnyje: motinystės išmokos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių