Strateginis investuotojas į VAE nebūtinai turės 51 proc. jėgainės akcijų

Iš dviejų pretendentų šią vasarą parinktas strateginis investuotojas į Visagino atominę elektrinę (VAE) nepretenduos turėti daugiau kaip pusę visų naujosios jėgainės akcijų.

Apie tai pirmadienį pranešė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Priminęs, kad praėjusią savaitę dvi amerikiečių ir japonų korporacijos išreiškė norą dalyvauti VAE statybose, ministras pastebėjo, jog iš jų parinktas vienas strateginis investuotojas nebūtinai turės daugiau kaip pusę visų naujosios branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų. „Į kontrolinį akcijų paketą jie nepretenduoja“, - tvirtino A.Sekmokas.

„Turėsime penkis VAE statybos dalyvius – strateginį investuotoją ir keturis regioninius partnerius: Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją. Tarp jų bus padalintos būsimosios jėgainės akcijos“, - aiškino energetikos ministras.

Jis priminė, kad Lietuvai pagal įstatymą turi priklausyti ne mažiau kaip 34 procentai VAE akcijų. Todėl likusiems trims regioniniams partneriams ir strateginiams investuotojams bus padalinta daugiausiai 66 proc. jėgainės akcijų. Kiekviena projekto dalyvė jų gaus tiek, kokia dalimi prisidės prie VAE projekto įgyvendinimo.

A.Sekmokas neatmetė, kad po galutinių akcijų dalybų paaiškės, jog Lietuva su savo 34 proc. ar didesniu akcijų paketu taps pagrindiniu VAE kontroliuojančiu subjektu.

Strateginį investuotoją iš dviejų pretendentų Energetikos ministerijos vadovas siekia parinkti jau šių metų liepos mėnesį. Iki metų pabaigos su juo bus derinama koncesijos sutartis dėl dalyvavimo branduoliniame projekte.

„Net jeigu ir neturės kontroliuojančiojo akcijų paketo, jį vistiek galima vadinti strateginiu investuotoju, nes jis atneš į projektą patirtį, statant branduolines jėgaines, ir savo technologijas“, - paaiškino A.Sekmokas.

Praėjusią savaitę paskelbta, kad į strateginius investuotojus pretenduoja korporacija „Hitachi“ kartu su „General Electrics“ bei kompanija „Westinghouse“.

Lietuvos pareigūnai tikisi, kad su strateginio investuotojo ir trijų kaimyninių valstybių pagalba VAE bus pastatyta ir pradės veikti 2020 metais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta. Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų. Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija?

Kęstas

Kęstas portretas
Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą. Norite likti akmens amžiuje? Prašom. Bet nedejuokite, kad jus išstumia danų kiaulės.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių