Specialistai: modernizavimas taupo šilumą ir sustabdo pastato griūvimą

25 procentai šilumos išeina į aplinką per nesandarius pastatų stogus, 30 procentų – per langus, 33 procentai – per sienas.

Tokią išvadą padarė Panevėžio statybos tresto (PST) labotarorijos specialistai, atlikę tipinių daugiabučių namų šilumos nuostolių tyrimą.

Tyrimo metu specialiu prietaisu - termovizoriumi - buvo vertinamas renovuotų ir nerenovuotų pastatų Beržų gatvėje Panevėžyje išorinių ir vidinių pastatų paviršių šilumos intensyvumas.

“Pastato renovacija sumažina išlaidas šildymui ir sustabdo namo griūvimo procesą”, - sakė vienas iš Panevėžio statybos tresto vadovų Gvidas Drobužas. Tokiam tyrimui prielaidas sudarė viešojoje erdvėje aštrėjančios diskusijos dėl daugiabučių pastatų removacijos ekonominio efektyvumo.

Pastatai termovizoriumi buvo tyriami vasario 10 dieną, esant - 6°C lauko oro tenperatūrai. Abiejų tirtų namų butų temperatūra siekė 20-21 6°C .

“Renovuoto namo išorės sienos šaltesnės, nes šiluma iš pastato neišeina. Nerenovuoto namo sienos laidžios šilumai, todėl išorinės sienos išorinio paviršiaus temperatūra aukštesnė.  Abiejuose namuose langai yra pakeisti sandariais ir jų langų paviršiaus temperatūra žema. Tai reiškia, kad šiluma lieka pastato viduje, o neišspinduliuojama į išorę”, - tyrimo rezultatus komentavo PST laboratorijos vedėjas Saulius Ramanauskas.

Kad renovacija, nepaisant jos sudėtingo administravimo, ekonomiškai yra efektyvi, patvirtino ir tyrimo rezultatų pristatyme gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkams dalyvavęs Panevėžio miesto Tulpių gatvės 14-ojo namo bendrijos vadovas Kazimieras Ilginis. Šis namas buvo renovuotas dar 2008 metais.

Pasak įvairiapusės renovacijos praktikos įgijusio Kazimiero Ilginio,  jų namo išlaidos už šildymą 2010 metų spalio - 2011 metų sausio mėnesiais, palyginti su kaimynystėje esančiu analogišku daugiabučiu, kuris dar nėra renovuotas, buvo 11 tūkstančių litų mažesnės.

Kazimieras Ilginis kaip vieną iš svarbiausių jų daugiabučio renovacijos metu padarytų klaidų paminėjo neatliktą stogo šiltinimą.

Kad kiekvieno daugiabučio problemos individualios ir reikalingi individualūs sprendimai, patvirtino ir  AB “Panevėžio butų ūkis” direktorius Gintaras Ruzgys. Bendrovės, kuri jau kelis dešimtmečius vykdo daugiabučių priežiūrą, vadovas akcentavo, kad pirmiausia pastato problemas būtina identifikuoti, ir tik tuomet pasirinkti jų sprendimo būdus.

“Modernizavimą galima atlikti etapais. Gal pirmajame etape pakanka apšiltinti stogą, nes langus daugelis gyventojų jau yra pasikeitę, ir modernizuoti laptines. Namo sienos gali būti šiltinamos antrajame etape, pereinamuoju laikotrapiu paprastesnėmis priemonėmis užsandarinant mazgus, kurie galimai sukelia didžiausius šilumos nuostolius“, - kalbėjo Gintaras Rugys.  

AB “Panevėžio butų ūkis” vadovo nuomone,  laikotarpis iki 2014 metų yra labai palankus būsto renovacijai, nes valstybė didelę dalį išlaidų kompensuoja.

Vadovaujantis naujomis vastybės paramos taisyklėmis, 100 procentų valstybės lėšomis kompensuojamos pastato eregetinio naudingumo sertifikato prieš ir po renovacijos parengimo išlaidos, investicinio projekto ir statinio modernizavimo projekto parengimo išlaidos, projekto administravino išlaidos, techninė projekto įgyvendinimo priežiūra. Bankai tuo laikotarpiu teikia paskolas su fiksuotomis 3 procentų dydžio palūkanomis, o valstybės lėšomis padengiama 15 procentų tiesioginių renovacijos darbų išlaidų.


Šiame straipsnyje: šilumašildymas

NAUJAUSI KOMENTARAI

darius

darius portretas
Nu kiek galima apieta pati? Juk ir durniams aisku, kad renovacija yra gerai. Bet juk ne tame esme. Klausimas butu is kur gauti renovacijai pinigu, ir kaip atsijungti nuo energetiku - plesiku. Nes kitu atveju nera prasmes net galvoti apie tai. Ilisti i skola del renovacijos islaidu ir po to dar moketi uz be galo brangstancia siluma? Kokia prasme gerbiamieji? Ka sutaupome? Nieko. Taigi, uzteks svaicioti padebesiais. Reikia priimti realius sprendimus kaip atsijungti nuo vagiu, ir tada mechanizmas pats pajudes.

Nijolė

Nijolė portretas
Beveik visi žmonės yra pasikeitę langus,įsistatę šarvuotas duris,lauko durys-kodinės,taip pat daugelis darydami remontą apasišiltina sienas iš vidaus,kala gipskartoniu ir t.t.Tad sakykit gerbiamieji šilumos išeina daugiau ar mažiau,bet kainos už šildymą kaip kilo taip ir kyla.Visiems peršama mintis,kad reikia renovuoti namus.Aišku taip nubyra kai kam pinigėliai į nuosavas kišenes.Anksčiau skaičiau straipsnį,kai Sportininkų gatvėje reikėjo permūryti kaminą.Kol aptarnaujanti įmonė skelbė konkursus,neapsikentę žmonės kaminą persistatė patys,dėl ko buvo paduoti į teismą,bet įdomu yra tai,jog žmonėms kainavo trigubai mažiau,negu buvo paskaičiuota namą administruojančios įmonės.Įdomu ar ne,tai raginčiau žmones padiskutuoti,kodėl patys negalime imtis tokių darbų.Juk daug gerų specialistų neturi darbų,tad susibūrę į brigadas galėtų imtis renovuoti namus.Taip kaip samdomės buto remontams .Ir pigiau būtų ir žmonės uždirbtų ir patys medžiagas pasirinktume.

dabar

dabar portretas
Kisa ta renovacija ant kiekvieno kampo,o kodel nekalba apie tai,kad kai kurie butai pelyja po renovacijos,o kaltininkais lieka butu savininkai,atseit,nera ventiliacijos bute,tai kam renovuot,kad paskui per langus atvertus (kad butu ventiliacija)siluma laukan leist?O kas turi paskolas pasieme,tai dar viena pasiimt,kad paskiau is buto ismestu?
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių