Specialistai: modernizavimas taupo šilumą ir sustabdo pastato griūvimą

25 procentai šilumos išeina į aplinką per nesandarius pastatų stogus, 30 procentų – per langus, 33 procentai – per sienas.

Tokią išvadą padarė Panevėžio statybos tresto (PST) labotarorijos specialistai, atlikę tipinių daugiabučių namų šilumos nuostolių tyrimą.

Tyrimo metu specialiu prietaisu - termovizoriumi - buvo vertinamas renovuotų ir nerenovuotų pastatų Beržų gatvėje Panevėžyje išorinių ir vidinių pastatų paviršių šilumos intensyvumas.

“Pastato renovacija sumažina išlaidas šildymui ir sustabdo namo griūvimo procesą”, - sakė vienas iš Panevėžio statybos tresto vadovų Gvidas Drobužas. Tokiam tyrimui prielaidas sudarė viešojoje erdvėje aštrėjančios diskusijos dėl daugiabučių pastatų removacijos ekonominio efektyvumo.

Pastatai termovizoriumi buvo tyriami vasario 10 dieną, esant - 6°C lauko oro tenperatūrai. Abiejų tirtų namų butų temperatūra siekė 20-21 6°C .

“Renovuoto namo išorės sienos šaltesnės, nes šiluma iš pastato neišeina. Nerenovuoto namo sienos laidžios šilumai, todėl išorinės sienos išorinio paviršiaus temperatūra aukštesnė.  Abiejuose namuose langai yra pakeisti sandariais ir jų langų paviršiaus temperatūra žema. Tai reiškia, kad šiluma lieka pastato viduje, o neišspinduliuojama į išorę”, - tyrimo rezultatus komentavo PST laboratorijos vedėjas Saulius Ramanauskas.

Kad renovacija, nepaisant jos sudėtingo administravimo, ekonomiškai yra efektyvi, patvirtino ir tyrimo rezultatų pristatyme gyvenamųjų namų bendrijų pirmininkams dalyvavęs Panevėžio miesto Tulpių gatvės 14-ojo namo bendrijos vadovas Kazimieras Ilginis. Šis namas buvo renovuotas dar 2008 metais.

Pasak įvairiapusės renovacijos praktikos įgijusio Kazimiero Ilginio,  jų namo išlaidos už šildymą 2010 metų spalio - 2011 metų sausio mėnesiais, palyginti su kaimynystėje esančiu analogišku daugiabučiu, kuris dar nėra renovuotas, buvo 11 tūkstančių litų mažesnės.

Kazimieras Ilginis kaip vieną iš svarbiausių jų daugiabučio renovacijos metu padarytų klaidų paminėjo neatliktą stogo šiltinimą.

Kad kiekvieno daugiabučio problemos individualios ir reikalingi individualūs sprendimai, patvirtino ir  AB “Panevėžio butų ūkis” direktorius Gintaras Ruzgys. Bendrovės, kuri jau kelis dešimtmečius vykdo daugiabučių priežiūrą, vadovas akcentavo, kad pirmiausia pastato problemas būtina identifikuoti, ir tik tuomet pasirinkti jų sprendimo būdus.

“Modernizavimą galima atlikti etapais. Gal pirmajame etape pakanka apšiltinti stogą, nes langus daugelis gyventojų jau yra pasikeitę, ir modernizuoti laptines. Namo sienos gali būti šiltinamos antrajame etape, pereinamuoju laikotrapiu paprastesnėmis priemonėmis užsandarinant mazgus, kurie galimai sukelia didžiausius šilumos nuostolius“, - kalbėjo Gintaras Rugys.  

AB “Panevėžio butų ūkis” vadovo nuomone,  laikotarpis iki 2014 metų yra labai palankus būsto renovacijai, nes valstybė didelę dalį išlaidų kompensuoja.

Vadovaujantis naujomis vastybės paramos taisyklėmis, 100 procentų valstybės lėšomis kompensuojamos pastato eregetinio naudingumo sertifikato prieš ir po renovacijos parengimo išlaidos, investicinio projekto ir statinio modernizavimo projekto parengimo išlaidos, projekto administravino išlaidos, techninė projekto įgyvendinimo priežiūra. Bankai tuo laikotarpiu teikia paskolas su fiksuotomis 3 procentų dydžio palūkanomis, o valstybės lėšomis padengiama 15 procentų tiesioginių renovacijos darbų išlaidų.