Spalį vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė

Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2010 m. spalio mėn. buvo minus 26 ir, palyginti su rugsėjo mėn., nepasikeitė.

Palyginti su rugsėjo mėn., gyventojai blogiau vertino šalies ekonominės padėties ir namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, tačiau mažiau jų prognozavo bedarbių skaičiaus augimą, be to, padaugėjo gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

Spalio mėn. 7 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 56 – kad pablogėjo, 37 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (rugsėjo mėn. – atitinkamai 6, 56 ir 38 proc.).

Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėn., 12 procentų gyventojų nurodė, kad tikisi pagerėjimo, 36 procentai – manė, kad finansinė padėtis pablogės (rugsėjo mėn. – atitinkamai 13 ir 32 proc.). 47 procentai gyventojų manė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.

Vertindami šalies ekonominę padėtį, 70 procentų gyventojų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pablogėjo, 6 procentai – kad pagerėjo, 23 procentai atsakė, kad padėtis nepasikeitė (rugsėjo mėn. – atitinkamai 67, 6 ir 26 proc.).

Spalio mėn. 19 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn. truputį pagerės, 38 procentai prognozavo pablogėjimą ir tiek pat jų teigė, kad padėtis išliks tokia pat (rugsėjo mėn. – atitinkamai 21, 37 ir 39 proc.).

Spalio mėn. 14 procentų gyventojų tikėjosi bedarbių skaičiaus mažėjimo per artimiausius 12 mėn., 57 procentai – prognozavo tolesnį bedarbių skaičiaus augimą, iš jų 15 procentų – reikšmingą bedarbių skaičiaus padidėjimą (rugsėjo mėn. – atitinkamai 13, 59 ir 17 proc.).

Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn. gyventojai vertino optimistiškiau nei rugsėjo mėn., bet taip pat kaip ir rugpjūčio mėn.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime spalio mėn. nesiskyrė. Palyginti su rugsėjo mėn., mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, kaime padidėjo 2 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą mieste lėmė pesimistiškesnis šalies ekonominės ir namų ūkio finansinės padėties vertinimas.

Kaimo gyventojai geriau vertino šalies ekonominės padėties perspektyvas, daugiau gyventojų tikėjosi bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

Per metus, palyginti su 2009 m. spalio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 21 procentiniu punktu. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus didėjimą, dalis sumažėjo nuo 89 iki 57 procentų, tačiau padaugėjo gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius išliks nepakitęs. Prognozuojančiųjų bedarbių skaičiaus mažėjimą padaugėjo nuo 3 iki 14 procentų. Gyventojų, prognozuojančių šalies ekonominės padėties blogėjimą, per metus sumažėjo nuo 62 iki 38 procentų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties blogėjimą – nuo 53 iki 36 proc. Gyventojų, besitikinčių bent kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn., dalis padidėjo nuo 17 iki 27 proc.

Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis.