„Sodros“ varpai sportui skambina requiem

Legionieriai, jaunimas arba kryžius. Tokias išeitis profesionaliam sportui Lietuvoje siūlo naujas "Sodros" biudžeto projektas, pagal kurį sportininkus užgriūtų dar didesnė mokesčių našta.

Dar vienas siurprizas

"Bus kaput", – iš dienraščio išgirdęs apie besitelkiančią naują mokesčių didinimo bangą, atsiduso Vilniaus "Sakalų" krepšinio klubo direktorius Erikas Kučiauskas.

Praėjusį sausį įsigaliojusi mokesčių reforma sostinės klubo vos nenustūmė į užmarštį. Viduryje sezono apkrovus sportininkų kontraktus socialinio draudimo mokesčiais, "Sakalai" įklimpo į skolas žaidėjams ir tik vasaros pabaigoje atsiradę rėmėjai leido komandai išgyventi. Analogiškų problemų turėjo dauguma profesionalių šalies sporto klubų.

Panašu, kad kitų metų pradžioje situacija vėl gali kartotis.

Vyriausybė pamiršo savo pažadus ir nuo 2010 m. užsimojo šalies sportą apmokestinti vienodai, kaip ir kitus ekonominius sektorius. Seimui pateiktame kitų metų "Sodros" biudžeto projekte nebeliko visų pereinamojo laikotarpio lengvatų, kurios anksčiau buvo numatytos sportui.

Projektas negailestingas

Šiuo metu sportininkų atlyginimai yra apmokestinami 17 proc. socialinio draudimo mokesčiu, iš kurio darbdavys sumoka 10 proc., o apdraustasis – 7 proc. Pagal įstatymo projektą, kurį pateikė socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas, kitais metais mokesčio tarifas pašoktų net iki 42 proc. Be to, sportininkams reikės ir toliau mokėti 15 proc. sudarantį gyventojų pajamų mokestį.

Tuo metu praėjusių metų pabaigoje Seimas po ilgų diskusijų buvo pritaręs gerokai švelnesniam mokesčių sportui didinimo grafikui. Remiantis juo, 2010 m. socialinio draudimo įmokos sportininkams turėjo sudaryti 25 proc.

Maža to, kitais metais sportas gali netekti ir kitos mokestinės lengvatos. Šiuo metu sportininkai "Sodros" mokesčius turi mokėti tik nuo atlyginimo dalies, neviršijančios keturių draudžiamųjų pajamų dydžių sumos (apie 6 tūkst. litų). Tačiau kitais metais gali būti apmokestintas visas sportininkų atlyginimas.

Praėjusį antradienį Seimas po pateikimo pritarė 2010 m. "Sodros" biudžeto projektui, tačiau dar žada jį gerokai koreguoti. Tikimasi, kad biudžeto įstatymas bus priimtas gruodį.

Palankūs legionieriams

Kas laukia Lietuvos sporto, jeigu parlamentas nuspręstų palaiminti naujuosius mokesčių tarifus?

"Matau tik tokią ateitį, kuri atsisuks prieš pačią Vyriausybę. Mes jau dabar galvojame apie kito sezono naujokus ir į lietuvius praktiškai nebežiūrime. Atsivešim dar tris keturis legionierius, atleisime brangesnius lietuvius – va tau ir bus visas "laimėjimas", – teigė Panevėžio "Ekrano" futbolo klubo prezidentas Aušrys Labinas.

Kreipti žvilgsnį į sportininkus iš užsienio Lietuvos komandas skatina ta pati mokesčių sistema. Legionierių kontraktai yra apmokestinami tik pajamų mokesčiu, tuo metu socialinio draudimo mokesčiai jiems netaikomi.

Kai kurie šalies klubai jau dabar mėgina pasinaudoti tokia padėtimi. Tradiciškai lietuviška komanda besiremdavęs "Šiaulių" krepšinio klubas šiemet įregistravo tris legionierius. Klubo direktorius Adomas Klimavičius netiesiogiai patvirtino, kad kviestis krepšininkus iš užsienio verčia mokesčiai.

"Jeigu nėra liepto per upę, reikia bristi ar virvę tiesti. Gyventi vis tiek norisi, todėl eini, kaip išmanai, ir ieškai išeičių", – filosofavo A.Klimačius.

Siauras išeičių ratas

Tačiau legionieriai nėra toks tiesus kelias iš mokesčių liūno, kaip gali pasirodyti. Ir ne tik dėl pagrindinių šalies lygų taikomų sportininkų iš užsienio skaičiaus apribojimų: Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) šį sezoną galioja 4 legionierių limitas, o futbolo A lygoje aikštėje vienu metu gali būti penki komandos užsieniečiai.

Sprendimo samdytis legionierių ekonominis efektas yra sąlyginis, nes klubai paprastai tokį sportininką turi aprūpinti gyvenamąja vieta, automobiliu, sutvarkyti nepigiai atsieinančius dokumentus, reikalingus užsieniečiui norint gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Kaip pastebi "Sakalų" vadovas E.Kučiauskas, klubams kur kas finansiškai patraukliau yra kviestis jaunus vietinius žaidėjus. Tokiu keliu šią vasarą nuėjo ne viena LKL komanda.

"Už tūkstantį litų legionieriaus juk nenupirksi. Užtat gali paimti vaiką iš sporto mokyklos ir tie mokesčiai nebeatrodys tokie jau dideli. Pažiūrėkite, Klaipėdoje žaidžia sporto mokyklų auklėtiniai, "Sakaluose" – tas pats. Bet juk dėl to žemyn važiuoja visas lygos prestižas. Vaikai, tik baigę sporto mokyklas, ateina į LKL. Apie kokį čempionato lygį galima kalbėti", – dėstė E.Kučiauskas.

Tuo metu Marijampolės "Sūduvos" futbolo klubo prezidentas Vidmantas Murauskas neabejoja: priėmus siūlomus mokesčių pakitimus, profesionalaus sporto Lietuvoje nebeišgelbėtų nei legionieriai, nei jaunimas.

"Reikės atsisakyti visko. Tokie mokesčiai išvis sunaikins profesionalų sportą Lietuvoje. Mūsų šalyje tik buvo pradėjusios megztis profesionalaus futbolo užuomazgos. Tie pirmieji daigai neatlaikytų naujų mokesčių, ir liktų tik mėgėjų lygos", – į ateitį niūriai žvelgė V.Murauskas.

Bėgs iš Lietuvos?

Užkrovus šalies sportą didesniais mokesčiais, profesionalūs klubai gali būti priversti prisiminti savotišką gelbėjimo ratą, apie kurį buvo prabilta praėjusių metų pradžioje.

Išeitis klubams galėtų būti žaidėjų registravimo schema, teoriškai leidžianti apeiti "Sodros" mokesčius. Pagal ją, komandos perleistų savo žaidėjus užsienio klubams, iš kurių "skolintųsi" juos atgal.

Formaliai atlyginimą žaidėjams tokiu atveju mokėtų užsienio klubai, o Lietuvos komandos kompensuotų pastarųjų išlaidas, pervesdamos pinigus už žaidėjų "nuomą".

Virtualus žaidėjų įdarbinimas užsienyje nėra naujiena Lietuvoje. Tokią schemą dar prieš keletą metų, kai Lietuvos sportininkams reikėjo mokėti tik pajamų mokestį, buvo parengęs "Ekrano" klubas ir siūlė ja pasinaudoti užsienio komandoms.

"Pavyzdžiui, Norvegijoje mokesčiai nuo žaidėjų atlyginimo gali sudaryti net 70 proc. Kai UEFA turnyruose žaidėme su norvegų komandomis, diskutavome apie tai su tų klubų vadovais. Norvegai susidomėjo galimybe naudotis mūsų mokestine baze. Iš to būtume uždirbę ir mes, ir jie. Bet paskui situacija Lietuvoje pasikeitė, ir tokie planai nebeteko prasmės", – atviravo A.Labinas.

Dienraščio žiniomis, sportininkų atlyginimus apmokestinus "Sodros" mokesčiais, "Ekranas" bene vienintelis iš Lietuvos klubų aktyviai svarstė galimybę pasinaudoti savo pačių sukurta schema. Tačiau Lietuvos čempionai galiausiai nusprendė jos nepritaikyti. Kodėl?

"Yra tam tikrų niuansų dėl žaidėjų registracijos apribojimų. Futbole per vieną registracijos langą žaidėjas gali keisti tik vieną klubą. Todėl, jei perleidžiu futbolininką kitam klubui, negaliu iš karto jo atgal pasiimti. Tiesa, variantų, kaip išvengti šitų apribojimų, taip pat yra, bet tai gana sudėtingas procesas. Vietoj to mes pasikalbėjome su pačia komanda, ir žaidėjai pritarė pasiūlymui sumažinti jų atlyginimus", – pasakojo A.Labinas.

"Ekrano" prezidentas neatmetė galimybės, kad, Seimui patvirtinus siūlomus mokesčių pakeitimus, jo vadovaujamas klubas gali sugrįžti prie senų planų. Apie tai dienraščiui užsiminė ir kai kurių kitų šalies klubų atstovai.

Trečiadienį kalbintas Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas Žilvinas Šilgalis tik iš dienraščio sužinojo apie 2010 m. "Sodros" biudžeto projekte sudėtas "minas" sportininkams.

Parlamentaras žadėjo mėginti sugrąžinti mokestines lengvatas sportui, kurias anksčiau buvo numatęs Seimas.

Ministerija prabudo

Žurnalistams ėmus domėtis, kodėl naikinamos įstatymais įtvirtintos "Sodros" mokesčių pereinamojo laikotarpio lengvatos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vakar nusprendė pasiguosti, kad įvyko "techninė klaida". Ministerija išplatino pranešimą, kuriame žada mėginti sugrąžinti į kitų metų "Sodros" biudžeto projektą laikinąsias lengvatas atskiroms gyventojų grupėms.

"Siūlymas nustatyti pereinamąjį laikotarpį bus įtvirtintas tiek "Sodros" biudžeto, tiek Socialinio draudimo įstatymų pataisose", – rašoma ministerijos pranešime.

Nors pranešime teigiama, kad neapsižiūrėjimas įvyko tik dėl asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, vakar ministerijos atstovai dienraščiui aiškino, kad lengvatas ketinama sugrąžinti ir sportininkams.Esą jeigu Seimas priims pakoreguotą įstatymo projektą, asmenims, gaunantiems pajamas iš sportinės veiklos, kitais metais "Sodrai" reikės mokėti 27 proc. mokesčius nuo savo atlyginimų.


Šiame straipsnyje: Sodrasportasmokesčiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    48
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių