- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ventoje gyvenanti 43-ejų socialinė darbuotoja ponia Snieguolė kitąmet greičiausiai gaus dešimtadaliu didesnį atlyginimą – jau nebe 1200 litų, bet apie 1320 litų „į rankas“.
Pakoregavo įstatymą
Nepaisant šių metų pabaigoje įsiliepsnojusių politikų aštrių diskusijų dėl biudžeto karpymo ir eilinio valstybės valdymui skiriamų lėšų taupymo, jau aišku, kad 2012-ieji bus kiek sotesni gana sunkų socialinį darbą dirbantiems žmonėms.
Seimas gruodžio pradžioje priėmė Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisas. Pagal jas iki 1 proc. šalpos išmokoms mokėti skirtų lėšų bus skiriama socialinį darbą dirbančių darbuotojų užmokesčiui didinti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai atkreipė dėmesį, kad „bendrai šalpos išmokų administravimui galės būti skiriama iki 4 proc. šioms išmokoms mokėti skirtų lėšų“.
Būtent šio įstatymo priėmimas, kaip tikimasi, leis 2012 m. socialinį darbą dirbantiems biudžetinių įstaigų socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams padidinti algas apie 10 proc.
Palies kelis tūkstančius žmonių
Tam įtakos turės Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pataisos.
Pagal jas piniginei socialinei paramai administruoti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams skiriama 4 proc. socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų. Iš jų socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti – 1,5 proc. socialinei pašalpai ir kompensacijoms skirtų lėšų.
Ministerija skaičiuoja, kad įstatymo pataisos palies apie 7 tūkst. žmonių.
Statistika rodo, kad vidutinis socialinio darbuotojo atlyginimas šiuo metu yra 1445, o socialinio darbuotojo padėjėjo – 1005 litai. Tikimasi, kad jau kitų metų pradžioje socialinio darbuotojo algos vidurkis padidės iki 1600 litų, padėjėjų – iki 1100 litų.
Seimo priimtieji pakeitimai galios iki 2012 m. gruodžio 31 d.
Kas yra socialinis darbuotojas?
Valstybės išlaikomo socialinio darbuotojo užduotis – padėti žmonėms spręsti jų socialines ar asmenines problemas.
Socialiniai darbuotojai aiškinasi tam tikro regiono gyventojų socialinę padėtį, padeda šeimoms, turinčioms bėdų dėl nepriimtino gyvenimo būdo, skolų, alkoholizmo ar piktnaudžiavimo narkotikais, taip pat žmonėms, nepajėgiantiems pasirūpinti savimi dėl senatvės, ligos ar kitų problemų, pagelbėja neįgaliesiems, konsultuoja juos, tvarko už juos kai kuriuos asmeninius reikalus įvairios valdžios ir privačiose institucijose, imasi skubių procedūrų, užtikrindami probleminių vaikų ir jaunimo atidavimo įtėvių ar internatinei, o ne jų šeimų, globai, dirba socialinį darbą su pabėgėliais, benamiais ar kitų grupių asmenimis, turinčiais specifinių problemų, atsižvelgiant į situaciją.
Paprastai socialiniai darbuotojai dirba specialiuose kabinetuose, taip pat savo globojamų asmenų privačiuose namuose.
Norint tapti socialiniu darbuotoju, būtina baigti vidurinį, pageidautina aukštesnįjį ar universitetinį išsilavinimą su socialinių studijų ar sociologijos specializacija. Iš tokio darbuotojo reikalaujama teigiamo požiūrio į žmones, sugebėjimo dirbti su jais, tvarkingos išvaizdos ir manierų, gebėjimo priimti gerus ir greitus sprendimus įvairiose situacijose, taip pat kantrybės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...