„Socialinio dialogo skatinimo“ projektas keičia skeptišką požiūrį

Vieni iš 20 projektų, įgyvendinamų pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamą 2007–2013 m. žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“, priemonę „Socialinio dialogo skatinimas“ vykdytojų – Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai – galėtų patvirtinti, kad pirmieji rezultatai pranoko lūkesčius.

Dalyvių – šimtai

Drauge su socialiniais partneriais įgyvendinamas įstaigos projektas „Darbdavių ir darbuotojų socialinės partnerystės gebėjimų ugdymas ir kolektyvinių darbo santykių tobulinimas“ pritraukė daugiau dalyvių, nei buvo tikėtasi. „Susidomėjimas išties didžiulis. Nors kai ėmėmės šio projekto, sulaukėme skeptiškos vadovų reakcijos – buvo teigiama, kad darbuotojams tai bus neįdomu, jiems to nereikia.

Tačiau pasirodė priešingai. Kai savo įstaigose jie pakabino skelbimus, kokios bus aptariamos temos, sulaukėme skambučių ir klausimų, ar galėtų dalyvauti daugiau darbuotojų, negu buvo numatyta. Vadinasi, žmonėms tai labai aktuali, vertinga informacija ir patirtis“, – įsitikinusi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Onutė Kremeneckienė. Šių metų kovą prasidėjęs projektas pamažu įsibėgėja. Šiuo metu į pabaigą eina pirmasis jo etapas – per seminarus jau apmokyta beveik 400 iš 678 dalyvių. „Žmonės noriai dalyvauja tiek teoriniuose, tiek praktiniuose mokymuose. Tai pasakytina ne tik apie darbuotojus, bet ir vadovus. Juk kiekvienas savo darbe susiduria su tam tikromis problemomis, galbūt šiokia tokia teorinė bazė ir yra, tačiau vargu ar tos žinios realiai pritaikomos praktikoje“, – pabrėžė pašnekovė.

Tikslas – 20 sutarčių

Projekto dalyviai supažindinami su derybų taktika, konfliktų, krizių valdymo galimybėmis ir nelegalaus darbo prevencija, taip pat lanksčių ir inovatyvių darbo priemonių diegimo, lyčių lygybės darbe užtikrinimo niuansais, darbuotojų teisėmis ir pareigomis, kolektyvinių sutarčių rengimo principais ir Darbo kodekso aktualijomis. Pasibaigus pirmajam, mokymų, etapui, bus organizuojamos apskritojo stalo diskusijos su teisinėmis konsultacijomis, rengiamos ir pasirašomos kolektyvinės sutartys, kurios reglamentuos darbdavių ir darbuotojų teises bei pareigas.

Įgyvendinus projektą, kurio pabaiga numatyta ateinančių metų rugpjūčio 31 d., numatoma parengti 20 kolektyvinių sutarčių projektų – pasirašyti 19 kolektyvinių bei vieną teritorinę kolektyvinę sutartį, įsteigti 9 saugos ir sveikatos komitetus bei vieną trišalę tarybą.

Juntamas nemažas atotrūkis

Pasak O.Kremeneckienės, kalbant apie kolektyvinių sutarčių sudarymo praktiką Lietuvoje, statistika iškalbinga. Atlikus pirminę įmonių apklausą paaiškėjo, kad keturi darbuotojai iš 5 įmonėse, kuriose nėra kolektyvinių sutarčių, nežino Darbo kodekso nuostatų, taikomų esant kolektyvinei sutarčiai, kaip antai darbuotojų išleidimas nemokamų atostogų, terminuotų darbo sutarčių sudarymas, kai darbas yra nuolatinis, ir panašiai. Atlikus antrinę apklausą ir supažindinus su galimomis sankcijomis, paaiškėjo, kad 85 proc. įmonių norėtų pasirašyti kolektyvinę sutartį, tik šiai sąlygai įvykdyti stinga žinių. Į Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų vykdomą projektą įsitraukė 25 įvairios Ukmergės, Alytaus ir Vilniaus įmonės – pradedant prekybininkais, gamybininkais ir baigiant valstybės tarnybos įstaigomis. „Pastebime tendenciją, kad kai mokymai vyksta rajone, darbuotojams ypač svarbu pasirašyti kolektyvines sutartis, nes tai suteikia saugumo, kurio paprastai jie pasigenda“, – konstatavo pašnekovė.

Projekto koordinatorė pripažino, kad tiek informacijos, tiek savivokos atžvilgiu tarp sostinės ir regiono įmonių darbuotojų dar juntamas nemažas atotrūkis.