- DMN ir lrt.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje socialinio būsto laukia daugiau kaip 26 tūkst. asmenų ir šeimų.
Norint visiems jiems nupirkti butus, valstybei reikėtų išleisti 2,5 mlrd. litų. Socialinio būsto poreikis būtų patenkintas greičiau, jei daliai nuosavo būsto įsigyti neišgalinčiųjų būtų kompensuojama jo nuoma.
Skaičiuojama, kad norint visus laukiančiuosius aprūpinti pastoge arba kompensuoti nuomos mokestį, kasmet reiktų 90 mln. litų.
Kaip informavo Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas Ramūnas Šveikauskas, socialinių būstų poreikis kasmet didėja, o Socialinio būsto plėtros programos finansavimui lėšų skiriama vis mažiau.
Pašnekovo duomenimis, 2008 metų pradžioje Lietuvoje būsto laukė daugiau kaip 20,4 tūkst. šeimų arba vienų gyvenančių asmenų. 2009 metais tokių suskaičiuota beveik 23,8 tūkst., šiais metais būsto laukiančiųjų skaičius jau viršijo 26 tūkst.
Anot R. Šveikausko, 2007 metais buvo išnuomoti 963 butai, 2008-aisiais – 890 butų, 2009-aisiais – 1100 butų.
2004 metais Socialinio būsto plėtros programai buvo skirta 15 mln. litų, o 2008 metais – jau 70 mln. litų. Tačiau po to programos finansavimas sumažintas daugiau nei 10 kartų.
„2009 metais buvo planuota 100 mln. litų, bet gavome 14,8 mln. litų. 2010 metais buvo planuota 125 mln.litų, bet gavome tik 14 mln. litų“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovas.
30–40 proc. glaudžiasi bendrabučiuose
R. Šveikauskas pažymėjo, jog socialinis būstas nuomojamas eilės tvarka. Paklaustas, ar valstybė gali pasiūlyti kokią nors alternatyvą būsto laukiantiems žmonėms, jis teigė, jog 30–40 proc. šių asmenų „gyvena bendrabučiuose ir panašaus pobūdžio butuose“. Likusieji glaudžiasi pas gimines arba būstą nuomojasi patys.
„Žinoma, kai kuriais atvejais žmonės yra priglaudžiami, jiems suteikiama laikina nakvynė, galimybė apsigyventi globos namuose, senelių namuose ar panašiai, bet tokia dalis nėra didelė, nes tiek globos namai, tiek nakvynės namai turi tikslinę paskirtį. Dažnesnė alternatyva yra bendrabučio suteikimas. Juose gyvena 30–40 proc. socialinio būsto laukiančių asmenų.
Yra atvejų, kada socialinį būstą tiems asmenims siūloma išsinuomoti, bet jie nesutinka arba turi kažkokių įsiskolinimų ir negali jų padengti, todėl nesutinka eiti į didesnio ploto būstą, nes reikės mokėti dar didesnius mokesčius“, – pasakojo pašnekovas.
Aplinkos ministerijos atstovas priminė, jog teisę į socialinį būstą turi asmenys ir šeimos, kurie neturi nuosavo būsto ir kurių pajamos bei turtas neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių.
Dydžiai, kaip pažymėjo pašnekovas, diferencijuojami pagal šeimos narių skaičių.
„Vieno asmens, gyvenančio didžiosiose – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos – savivaldybėse grynosios pajamos neturi viršyti 13,2 tūkst. litų, turtas – 32,5 tūkst. litų per metus. Mažesnėse savivaldybėse vieno asmens pajamos neturi viršyti 11, tūkst. litų, o turtas 19,5 tūkst. litų. Tuomet asmuo gali pretenduoti į socialinį būstą.
Dviejų–trijų asmenų šeimos pajamos neturi viršyti 26,4 tūkst. litų ir turtas, atitinkamai, neturi būti didesnis kaip 58,5 tūkst. litų. Keturis ir daugiau asmenų turinčioms šeimoms taikomas diferencijuotas dydis, vienam šeimos nariui siekiantis 7,7 tūkst. litų. Tad jeigu šeimoje yra 4 nariai, jų skaičių dauginame iš 7,7 tūkst. litų, o jeigu 5 – atitinkamai iš to paties skaičiaus“, – dėstė specialistas.
Naujose įstatymo pataisose – kompensacijos turintiems vaikų iki 18 m.
R. Šveikauskas prisiminė, jog prieš kurį laiką jau buvo teiktas pasiūlymas, kaip pagelbėti socialinio būsto eilėje laukiantiems žmonėms.
„Buvo pasiūlyta alternatyva kompensuoti nuomos mokestį arba dalį jo, jeigu socialinio būsto laukiantis asmuo nuomotųsi butą socialinio būsto rinkoje. Jis sudarytų sutartį, pateiktų ją savivaldybei ir savivaldybė programos lėšomis kompensuotų dalį nuomos mokesčio.
Buvo svarstoma ir apie 50 proc., ir apie 80 proc. 2008 metų spalio mėnesį buvo priimtas įstatymas, tačiau 2008 metų gruodžio pabaigoje šios nuostatos panaikintos“, – pasakojo specialistas.
R. Šveikausko teigimu, netrukus įstatymo pataisos bus teikiamos dar kartą.
„Siūlysime leisti kompensuoti nuomos mokesčio dalį, jeigu asmuo nuomosis rinkoje būstą. Bent jau mūsų ir Finansų ministerijos specialistų skaičiavimais, tai kur kas racionalesnis ir didesnes galimybes turintis siūlymas – su tam tikra valstybės biudžeto lėšų suma galima aprūpinti daugiau asmenų negu vystant socialinio būsto fondą ir naudojant šias lėšas plėtrai“, – dėstė pašnekovas.
Pasak Aplinkos ministerijos atstovo, naujos įstatymo pataisos numato pilną būsto nuomos kompensavimą šeimoms, auginančioms vaikus iki 18 metų.
„Tam kasmet reikėtų iki 20 mln. litų“, – sakė specialistas.
Anot R. Šveikausko, norint patenkinti visų šiuo metu socialinio būsto laukiančių žmonių poreikį, būstų nuomai kasmet reikėtų skirti apie 90 mln. litų. Lrt.lt pasiteiravo, ar nuomoti butus iš tiesų labiau apsimoka negu juos įsigyti.
„Mes esame paskaičiavę, kad norint patenkinti visą poreikį šiandien butams įsigyti reikėtų skirti 2,5 mlrd. litų. Valstybė šiuo metu nepajėgi patenkinti šio poreikio. Siūlymas kompensuoti būsto nuomą yra racionalesnis ir žymiai padidina galimybes aprūpinti būstu“, – pažymėjo R. Šveikauskas.
Kaip priminė pašnekovas, pagal dabartinius įstatymus, socialinis būstas plėtojamas būstą perkant, statant arba rekonstruojant. Per pastaruosius trejus metus buvo įsigyta 40 proc. naujos statybos ir 60 proc. seniau pastatytų butų.
Mano, kad bent 20 mln. litų galima surasti
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys pažymėjo, jog „90 mln. yra ta suma, apie kurią verta padiskutuoti, nes ji reali“.
„90 mln. litų tikrai nėra neišsprendžiama problema mūsų valstybei, o jau 20 mln. litų tai tikrai“, – sakė R. J. Dagys.
2,5 mln. litų, kurių reikėtų norint socialinį būstą nupirkti visiems, kuriems jo reikia, anot politiko, „neįsivaizduojami dabartiniame biudžete“.
„Kažkoks sprendimas jau senai turėjo būti priimtas, nes socialinio būsto problemos jau metai iš metų niekas tiesiog nesprendė. Bet aš tikrai prie viso gero noro spręsti šitą problemą tokių pinigų neįsivaizduočiau dabartiniame biudžete, kur mes jų galėtume tiek rasti. Socialinių problemų yra tiek susikaupę, kad tų pinigų visiems trūksta, tuo labiau, kai pensijos yra sumažintos, mes turėtume vis dėlto tam tikrus prioritetus turėti – 2,5 milijardo yra pusantro karto daugiau negu motinystės išmokos“, – kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas.
Tuo metu opozicijos atstovas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava pritarė, jog 20 mln. litų suma yra reali, tačiau dvejojo, ar pakaktų politinės valios kasmet ją skirti būsto nuomos kompensacijoms.
„Kiekvienais metais po 20 mln. mūsų biudžetui nėra maža suma. Reikia labai tvirtai nusiteikti, nusistatyti prioritetus, jeigu mes norime padėti toms šeimoms, kad neapviltume jų lūkesčių. Kalbant apie tuos 90 mln., kuriuos reikėtų skirti kasmet, tai daugiau utopija, kažkoks viešųjų ryšių ėjimas“, – pastebėjo politikas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...