Socialiniai būstai visiems laukiantiems kainuotų 2,5 mlrd. litų

Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje socialinio būsto laukia daugiau kaip 26 tūkst. asmenų ir šeimų.

Norint visiems jiems nupirkti butus, valstybei reikėtų išleisti 2,5 mlrd. litų. Socialinio būsto poreikis būtų patenkintas greičiau, jei daliai nuosavo būsto įsigyti neišgalinčiųjų būtų kompensuojama jo nuoma.

Skaičiuojama, kad norint visus laukiančiuosius aprūpinti pastoge arba kompensuoti nuomos mokestį, kasmet reiktų 90 mln. litų.

Kaip informavo Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vyr. specialistas Ramūnas Šveikauskas, socialinių būstų poreikis kasmet didėja, o Socialinio būsto plėtros programos finansavimui lėšų skiriama vis mažiau.

Pašnekovo duomenimis, 2008 metų pradžioje Lietuvoje būsto laukė daugiau kaip 20,4 tūkst. šeimų arba vienų gyvenančių asmenų. 2009 metais tokių suskaičiuota beveik 23,8 tūkst., šiais metais būsto laukiančiųjų skaičius jau viršijo 26 tūkst.

Anot R. Šveikausko, 2007 metais buvo išnuomoti 963 butai, 2008-aisiais – 890 butų, 2009-aisiais – 1100 butų.

2004 metais Socialinio būsto plėtros programai buvo skirta 15 mln. litų, o 2008 metais – jau 70 mln. litų. Tačiau po to programos finansavimas sumažintas daugiau nei 10 kartų.

„2009 metais buvo planuota 100 mln. litų, bet gavome 14,8 mln. litų. 2010 metais buvo planuota 125 mln.litų, bet gavome tik 14 mln. litų“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

30–40 proc. glaudžiasi bendrabučiuose

R. Šveikauskas pažymėjo, jog socialinis būstas nuomojamas eilės tvarka. Paklaustas, ar valstybė gali pasiūlyti kokią nors alternatyvą būsto laukiantiems žmonėms, jis teigė, jog 30–40 proc. šių asmenų „gyvena bendrabučiuose ir panašaus pobūdžio butuose“. Likusieji glaudžiasi pas gimines arba būstą nuomojasi patys.

„Žinoma, kai kuriais atvejais žmonės yra priglaudžiami, jiems suteikiama laikina nakvynė, galimybė apsigyventi globos namuose, senelių namuose ar panašiai, bet tokia dalis nėra didelė, nes tiek globos namai, tiek nakvynės namai turi tikslinę paskirtį. Dažnesnė alternatyva yra bendrabučio suteikimas. Juose gyvena 30–40 proc. socialinio būsto laukiančių asmenų.

Yra atvejų, kada socialinį būstą tiems asmenims siūloma išsinuomoti, bet jie nesutinka arba turi kažkokių įsiskolinimų ir negali jų padengti, todėl nesutinka eiti į didesnio ploto būstą, nes reikės mokėti dar didesnius mokesčius“, – pasakojo pašnekovas.

Aplinkos ministerijos atstovas priminė, jog teisę į socialinį būstą turi asmenys ir šeimos, kurie neturi nuosavo būsto ir kurių pajamos bei turtas neviršija Vyriausybės nustatytų dydžių.

Dydžiai, kaip pažymėjo pašnekovas, diferencijuojami pagal šeimos narių skaičių.

„Vieno asmens, gyvenančio didžiosiose – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos – savivaldybėse grynosios pajamos neturi viršyti 13,2 tūkst. litų, turtas – 32,5 tūkst. litų per metus. Mažesnėse savivaldybėse vieno asmens pajamos neturi viršyti 11, tūkst. litų, o turtas 19,5 tūkst. litų. Tuomet asmuo gali pretenduoti į socialinį būstą.

Dviejų–trijų asmenų šeimos pajamos neturi viršyti 26,4 tūkst. litų ir turtas, atitinkamai, neturi būti didesnis kaip 58,5 tūkst. litų. Keturis ir daugiau asmenų turinčioms šeimoms taikomas diferencijuotas dydis, vienam šeimos nariui siekiantis 7,7 tūkst. litų. Tad jeigu šeimoje yra 4 nariai, jų skaičių dauginame iš 7,7 tūkst. litų, o jeigu 5 – atitinkamai iš to paties skaičiaus“, – dėstė specialistas.

Naujose įstatymo pataisose – kompensacijos turintiems vaikų iki 18 m.

R. Šveikauskas prisiminė, jog prieš kurį laiką jau buvo teiktas pasiūlymas, kaip pagelbėti socialinio būsto eilėje laukiantiems žmonėms.

„Buvo pasiūlyta alternatyva kompensuoti nuomos mokestį arba dalį jo, jeigu socialinio būsto laukiantis asmuo nuomotųsi butą socialinio būsto rinkoje. Jis sudarytų sutartį, pateiktų ją savivaldybei ir savivaldybė programos lėšomis kompensuotų dalį nuomos mokesčio.

Buvo svarstoma ir apie 50 proc., ir apie 80 proc. 2008 metų spalio mėnesį buvo priimtas įstatymas, tačiau 2008 metų gruodžio pabaigoje šios nuostatos panaikintos“, – pasakojo specialistas.

R. Šveikausko teigimu, netrukus įstatymo pataisos bus teikiamos dar kartą.

„Siūlysime leisti kompensuoti nuomos mokesčio dalį, jeigu asmuo nuomosis rinkoje būstą. Bent jau mūsų ir Finansų ministerijos specialistų skaičiavimais, tai kur kas racionalesnis ir didesnes galimybes turintis siūlymas – su tam tikra valstybės biudžeto lėšų suma galima aprūpinti daugiau asmenų negu vystant socialinio būsto fondą ir naudojant šias lėšas plėtrai“, – dėstė pašnekovas.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovo, naujos įstatymo pataisos numato pilną būsto nuomos kompensavimą šeimoms, auginančioms vaikus iki 18 metų.

„Tam kasmet reikėtų iki 20 mln. litų“, – sakė specialistas.

Anot R. Šveikausko, norint patenkinti visų šiuo metu socialinio būsto laukiančių žmonių poreikį, būstų nuomai kasmet reikėtų skirti apie 90 mln. litų. Lrt.lt pasiteiravo, ar nuomoti butus iš tiesų labiau apsimoka negu juos įsigyti.

„Mes esame paskaičiavę, kad norint patenkinti visą poreikį šiandien butams įsigyti reikėtų skirti 2,5 mlrd. litų. Valstybė šiuo metu nepajėgi patenkinti šio poreikio. Siūlymas kompensuoti būsto nuomą yra racionalesnis ir žymiai padidina galimybes aprūpinti būstu“, – pažymėjo R. Šveikauskas.

Kaip priminė pašnekovas, pagal dabartinius įstatymus, socialinis būstas plėtojamas būstą perkant, statant arba rekonstruojant. Per pastaruosius trejus metus buvo įsigyta 40 proc. naujos statybos ir 60 proc. seniau pastatytų butų.

Mano, kad bent 20 mln. litų galima surasti

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas, konservatorius Rimantas Jonas Dagys pažymėjo, jog „90 mln. yra ta suma, apie kurią verta padiskutuoti, nes ji reali“.

„90 mln. litų tikrai nėra neišsprendžiama problema mūsų valstybei, o jau 20 mln. litų tai tikrai“, – sakė R. J. Dagys.

2,5 mln. litų, kurių reikėtų norint socialinį būstą nupirkti visiems, kuriems jo reikia, anot politiko, „neįsivaizduojami dabartiniame biudžete“.

„Kažkoks sprendimas jau senai turėjo būti priimtas, nes socialinio būsto problemos jau metai iš metų niekas tiesiog nesprendė. Bet aš tikrai prie viso gero noro spręsti šitą problemą tokių pinigų neįsivaizduočiau dabartiniame biudžete, kur mes jų galėtume tiek rasti. Socialinių problemų yra tiek susikaupę, kad tų pinigų visiems trūksta, tuo labiau, kai pensijos yra sumažintos, mes turėtume vis dėlto tam tikrus prioritetus turėti – 2,5 milijardo yra pusantro karto daugiau negu motinystės išmokos“, – kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas.

Tuo metu opozicijos atstovas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava pritarė, jog 20 mln. litų suma yra reali, tačiau dvejojo, ar pakaktų politinės valios kasmet ją skirti būsto nuomos kompensacijoms.

„Kiekvienais metais po 20 mln. mūsų biudžetui nėra maža suma. Reikia labai tvirtai nusiteikti, nusistatyti prioritetus, jeigu mes norime padėti toms šeimoms, kad neapviltume jų lūkesčių. Kalbant apie tuos 90 mln., kuriuos reikėtų skirti kasmet, tai daugiau utopija, kažkoks viešųjų ryšių ėjimas“, – pastebėjo politikas.


Šiame straipsnyje: socialinis būstas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių