„Snorui“ bus leistos ribotos operacijos iki 500 litų (dar papildyta)

Kai nacionalizuotas bankas „Snoras“ artimiausiu metu atnaujins ribotą veiklą, bus leidžiama per dieną vykdyti operacijas iki 500 litų vertės. Tokia padėtis išliks iki pirmadienio, kai, kaip tikimasi, „Snoras“ vėl galės vykdyti daugumą operacijų.

Apie tai pranešė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, ketvirtadienį Seime pateikdamas informaciją apie išvakarėse valdžios priimtus sprendimus dėl „Snoro“ perėmimo savo dispozicijon.

„Laikinasis banko administratorius mane informavo, kad per 24 valandas bus iš dalies atnaujinta banko „Snoras“ veikla. Šiuo metu skaičiuojamos lėšos, kurios reikalingos likvidžiai šio banko veiklai. Tikimės, kad iki pirmadienio bus leidžiamos ribotos operacijos – iki 500 litų per dieną“, - ketvirtadienio rytą Seimo nariams kalbėjo V.Vasiliauskas.

Jis paaškino, kad 24 val. terminas yra skaičiuojamas nuo ketvirtadienio ryto. Vadinasi, vėliausiai penktadienio rytą gali būti atnaujintos ribotos „Snoro“ operacijos.

V.Vasiliauskas patvirtino, kad iki sekmadienio vakaro Lietuvos banko valdyba susirinks ir priims sprendimus dėl didesnio kiekio operacijų atnaujinimo „Snore“ galimybių.

Jis pabrėžė, kad „sisteminės bankų problemos tikrai nėra“, nes kalbama tik apie vieno banko problemas.

„Būtinybė priimti tokius sprendimus, kokie buvo priimti, lėmė ilgalaikė banko veiklos stebėsena. Jau ilgą laiką bendraujam su šio banko pagrindiniais akcininkais, dar liepos mėnesį buvome su jais susitikę, kėlėm klausimus dėl banko veiklos. Jie pažadėjo, kad spręs tas problemas. Nuo liepos mėnesio reguliariai kėliau klausimą, kad vietiniai bankai turi stiprinti kapitalą. Deja, šis bankas to neišgirdo“, - sakė centrinio banko vadovas.

Anot jo, Lietuvos bankas turi „pagrįstų įtarimų, kad „Snore“ paprasčiausiai nėra dalies turto vertybinių popierių forma“.

„Atsižvelgiant į tai, kad banko veikloje yra atsiradusi didelė skylė, atsižvelgiant į man pateiktą neigiamą pažymą apie šio banko patikrinimo rezultatus, įvertinus gresiančią banko likvidumo problemą po tam tikrų „gerų“ publikacijų, turėjome banko klausimą spręsti iš esmės“, - paaiškino V.Vasiliauskas. Jis pranešė, kad Lietuvos bankas dėl „Snoro“ veiklos yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas ir jos yra pradėjusios ikiteisminius tyrimus.

„Banko vadovai nepademonstravo jokių paskatų keisti veiklos modelį ir jeigu nesiimtume veiksmų, jis susidurtų su labai didelėmis likvidumo problemomis“, - pabrėžė V.Vasiliauskas.

Tačiau jis patikino, kad „šiandien banke laikomi indėliai yra kur kas saugesni, nei buvo vakar, nes dabar už banko valdymo stovi patikimiausias valdytojas – valstybė“. 
Lietuvos banko vadovas paragino Seimą kuo skubiau priimti sprendimus dėl komercinių bankų tam tikrų veiklos modelio pakeitimų.

„Jūs galėtumėte manęs paklausti, kodėl neatėjome su šiais įstatymais gerokai anksčiau? Atsakyčiau, kad jeigu su tokiais projektais ateitume pas jus prieš savaitę, dvi ar tris, mes turėtume chaosą, neišvengtume pernelyg daug klausimų“, - pabrėžė V.Vasiliauskas.

Informaciją Seimo nariams pateikusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė apgailestavo „dėl nepatogumų žmonėms“ po to, kai Lietuvos bankas ir Vyriausybė trečiadienio vakarą priėmė sprendimus dėl „Snoro“ veiklos visiško sustabdymo, taip pat dėl jo nacionalizavimo ir laikinojo administratoriaus paskyrimo.

„Tokį sprendimą kaip kraštutinę priemonę leido priimti Finansinio tvarumo įstatymas, priimtas dar 2009 metų viduryje, pasaulyje siaučiant finansų krizei, kai galvota, kad reikia turėti teisinių priemonių spręsti galimas su bankais susijusias problemas, nors Lietuva tuomet su jomis dar nesusidūrė“, - sakė ji.

Ministrė pripažino, kad komercinio banko akcijų paėmimas visuomenės poreikiams yra kraštutinė priemonė. „Kitos pagalbos formos – tokios kaip valstybės garantija arba valstybės dalyvavimas banko kapitale – yra galimos, tačiau įmanomos tik esant atitinkamoms sąlygoms“, - pastebėjo I.Šimonytė.

Anot jos, banko „Snoras“ vadovybė niekad nesikreipė į Vyriausybę dėl Finansinio tvarumo įstatyme numatytų kitokių pagalbos priemonių.

Ministrė priminė, kad Latvija 2008 metais tik etapais gelbėjo probleminį „Parex“ banką, iš karto neperėmė jo akcijų visuomenės poreikiams. „Tai leido akcininkams uždirbti iš banko nesėkmės ir dar labiau skandino banką. Todėl, kad Lietuvoje nesusidarytų tokia situacija, nuspręsta iškart perimti visuomenės poreikiams banko akcijas, už kurias bus teisingai atlyginta savininkams“, - kalbėjo ji.


Šiame straipsnyje: Snoras

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių